Nemokamas PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas priklauso 50–75 m. amžiaus vyrams arba vyresniems nei 45 m. amžiaus vyrams, jeigu jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, tačiau pandemijos fone šia galimybe naudotasi vangiau.
Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjo, gydytojo urologo onkologo dr. Alberto Ulio teigimu, pastaruoju metu pastebima, kad tarp atvykusių konsultuotis pacientų padaugėjo išplitusių prostatos vėžio atvejų.
„Pandeminiu laikotarpiu prostatos vėžio diagnostikos apimtys akivaizdžiai sumažėjo. Tokią išvadą galima daryti pagal informaciją apie atliktų prostatos biopsijų skaičių bei pirminių pacientų kreipimosi į medikus skaičius, – sako A. Ulys.
– Diagnostikos apimtys sumažėjo dėl to, kad kurį laiką buvo sustabdyta prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa ir vizitai pas bendrosios praktikos gydytojus. Pastebime, kad padaugėjo metastazavusių vėžio atvejų, pasireiškiančių aiškiais simptomais.“
Visgi, anot A. Ulio, pandeminiu laikotarpiu Nacionaliniame vėžio institute problemų nekilo teikiant urologo konsultacijas ar atliekant prostatos magnetinio rezonanso tyrimą, nereikėjo ilgai laukti prostatos biopsijos.
„Manau, kad daugeliu atvejų laiku atliekamos diagnostikos problema vis dėlto labiau susijusi su pačiais pacientais ir su sveikatos apsaugos organizacija. Dalis pacientų baiminasi koronaviruso. Galbūt galvoja, kad kitam žmogui yra daug blogiau, pats dar gali palaukti, pakentėti. Pas gydytojus ligoniai skuba tik tada, kai pasireiškia aiškūs simptomai, kai jau nebegali kęsti skausmo“, – pastebi gydytojas.
Pakerta vyresnius vyrus
„Vyrų, sergančių prostatos vėžiu, amžiaus vidurkis – apie 70 metų. Prostatos vėžys retai diagnozuojamas vyrams iki 40 metų amžiaus. Visgi, esu matęs atvejų, kai vėžys buvo nustatytas ir 34, ir 36 metų vyrams,“ – pripažįsta onkologas.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos skyriaus laikinasis vedėjas Aleksandras Petrauskas sako, kad susirgti prostatos vėžiu gali kiekvienas vyras.
„Prostatos vėžys jaunesniems vyrams dažniausiai pasireiškia agresyvesne forma, vyresniems liga yra simptominė. Nuo 75 metų patikra dėl prostatos vėžio vyrams yra nutraukiama, kadangi net ir radus vėžį jis būna labai lėtos eigos ir iš esmės reikalauja intervencijos tik tada, jei sukelia kažkokius simptomus, – sako A. Petrauskas.
– Jei vyrams, įkopusiems į devintą dešimtį, padarytume tyrimus tai didelė tikimybė, kad didžiajai daliai tikrai surastume vienokio ar kitokio dydžio vėžį. Visgi, tie vėžiai tokiuose metuose būna lėtos eigos ir praktiškai neturi jokio pagreičio, todėl jų gydymas tikėtina, kad sukeltų daugiau komplikacijų ir nepakeistų žmogaus prognozės.“
Patys vėžio neapčiuopsite
Prostatos vėžys – dažnai besimptomis, net įgudęs specialistas, turintis dešimties metų praktiką, vegetaciniu būdu ne visada apčiuopia naviką, tad manymas, kad vyrai prostatą gali pasitikrinti patys yra klaidingas.
„Navikas dažniausiai nesukelia jokių simptomų: neužspaudžia šlaplės, tik retais atvejai sukelia skausmą dubenyje, tad vienintelis būdas padedantis ankstyvoje stadijoje aptikti vėžį – reguliarus sveikatos tikrinimas, – teigia onkologas.
Pasak jo, vyrai prostatą turėtų tikrintis pradėti nuo 50 metų. Visgi, jeigu žinoma, kad šeimoje jau yra buvę susirgimų šia liga, prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis, tikrintis reikėtų pradėti anksčiau, nuo 45 metų. Tikrintis sveikatą reikėtų vieną kartą kas du metus.
„Patikrinimas yra ganėtinai standartinis, tikrai niekas nesistengia daryti papildomos intervencijos, jei tam nėra pagrindo. Tyrimas dėl prostatos vėžio atliekas paimant kraują, atliekant taip vadinamą PSA tyrimą. Jo tikslumas beveik šimtaprocentinis. Tad, tik atlikus šį tyrimą, matant pakitimus, atliekama išsamesnė apžiūra prostatą apčiuopiant pirštu, – sako A. Petrauskas.
– Visgi, profilaktinis prostatos tikrinimas tikrai nėra skausminga ar tokia procedūra, kurios reikėtų baimintis. Dar svarbu paminėti, kad aptikus vėžį ankstyvoje stadijoje gydymo būdas gali būti įvairesnis, gali būti, kad kurį laiką situacija tiesiog bus stebima. Bijoti tikrai nėra ko,dar kartą pasikartosiu, kad detalesnė apžiūra, prostatos echoskopija, tiesioginis patikrinimas atliekamas tik po kraujo tyrimo pastebėjus, ką nors neįprasto.“
Onkologas A. Ulys sako, kad vyrus paskatinti pasitikrinti prostatą turėtų šeimos gydytojas, svarbi vieta tenka ir šeimai, draugams, darbovietei. Padrąsinti gali ir žinojimas, kad šios ligos ankstyva diagnostika ir savalaikis gydymas duoda geriausius rezultatus.
Simptomai, signalizuojantys apie ligą
Prostatos vėžio diagnostikai labai svarbūs simptomai, tokie kaip šlapinimosi sutrikimai, šlapinimasis su krauju, kaulų skausmai, tačiau jie ne visuomet pasireiškia, dažniausiai rodo esant progresavusį arba metastazavusį vėžį. Labai svarbus nustatant prostatos vėžį, išlieka PSA tyrimas ir jo kitimo vertinimas.
Pasak A. Ulio, riziką susirgti prostatos vėžiu didina amžius ir etninė grupė. Afroamerikietiškos kilmės vyrai turi didesnę riziką susirgti prostatos vėžiu. Vyrų, kurių pirmos eilės giminaičiai sirgo prostatos vėžiu, rizika padvigubėja.
„Deja, pakeisti šių etiologinių faktorių mes negalime. Galima sumažinti riziką keičiant mitybos ypatumus, mažiau vartojant gyvulinės kilmės riebius maisto produktus, nerūkant, vengiant endogeninių hormonų ir jonizuojančios spinduliuotės. Patartina aktyvus gyvenimo būdas“, – primena A. Ulys.
