Lietuvoje 2015 m. buvo nustatyti 2967 nauji priešinės liaukos vėžio atvejai, tačiau, anot Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovės prof. dr. Sonatos Jarmalaitės didelis diagnozuojamų prostatos vėžio atvejų skaičius nereiškia, kad situacija Lietuvoje yra prasta.
„Situacija keičiasi ir keičiasi į gerąją pusę. Apie prostatos vėžį vis dar išgirsta daugybė vyrų, tačiau išgyvenanumo rodikliai yra puikūs: nustačius priešinės liaukos vėžį pirmoje stadijoje 5-metų išgyvenamumo rodikliai siekia 100 proc., – sako S. Jarmalaitė.
– Daugiau nei pusė visų prostatos vėžio atvejų Lietuvoje diagnozuojamos ankstyvos I ir II stadijos. Tiesa, rezultatai ne visada buvo tokie geri. Dėl didelio sergamumo ir anksčiau buvusių prastų išgyvenamumo rodiklių, mes vieninteliai Europoje vykdome prevencinę programą ankstyvam prostatos vėžiui aptikti.“
Pasak NVI vadovės, 2020 metais dalyvavimas profilaktinėje vyrų patikros programoje sumažėjo 33 proc., tai lėmė pandemija: „Labai svarbu, kad kuo daugiau 50-69 metų vyrų aktyviai dalyvautų prevencinėje programoje, pasitikrintų PSA rodiklį, nes tai vienintelis būdas prostatos vėžį diagnozuoti ankstyvoje stadijoje, kontroliuoti šią ligą“
PSA tyrimas atliekamas iš paciento paėmus kraujo mėginį. Tyrimas leidžia aptikti ne tik vėžines ląsteles, bet ir įvertinti galimo susirgimo riziką. Jo tikslumas siekia beveik 100 proc., procedūra atliekama greitai ir neskausmingai.
Naujas gydymas – naujos galimybės
Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas, Lietuvos urologų draugijos prezidentas prof. Mindaugas Jievaltas sako, jog Lietuvoje prostatos vėžio atvejų daugiau nei odos vėžio, tačiau gera žinia ta, kad prostatos ligos gydymo galimybių spektras ir toliau plečiasi.
„Vyriausybė rado finansinių išteklių į kompensuojamų medikamentų sąrašą įtraukti dar vieną vaistą. Labai norėčiau tikėtis, kad tai tikrai ne paskutinis vaistas“, – pripažįsta M. Jievaltas.
„Visgi, turime neišspręstų klausimų dėl PSMA, PET, MRI, trūksta finansavimo ir kitiems tyrimo metodams, kuriuos turi kaimyninės šalys, o mes neturime. Retas pacientas gali įpirkti jam reikalingą paslaugą, tam sprendimo kol kas neturime.“
M. Jievalto teigimu, taip pat ir abliacijos, HIFU, kitas metodikas urologai yra pasiruošę įsisavinti ir taikyti pacientams, tačiau neturi tam lėšų.
„Mes, medikų bendruomenė, mūšyje su onkologinėmis ligomis esame kartu su pacientais, esame pasirengę padėti kautis už ilgesnį gyvenimą. Esu tikras, jog artimiausiu metu rasime ir finansinių, ir profesinių išteklių gerinti onkologinių ligų gydymo rezultatus,“ – kalbėjo profesorius.
Vėžys – nėra mirties nuosprendis
Nors vėžio išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje yra puikūs, daugumai išgirdus šią diagnozę atrodo, kad žemė pradeda slysti iš po kojų. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Paulius Rakštys, savo pavyzdžiu rodantis, kad klastinga liga yra ne tik įveikiama, ją suvaldžius galima gyventi pilnavertišką gyvenimą, sako, kad apie tai, kaip pacientas sužino apie šią ligą labai priklauso nuo gydytojo.
„Žmogus sužinojęs apie savo diagnozę tampa psichologiškai pažeidžiamu, jautrumas vėliau persiduoda ir ligos vystymosi tendencijoms. Labai svarbu, kad ligonis turėtų atsvarą šeimoje, artimųjų rate, taip pat ir gydytojas turi paaiškinti, kad tai dar nepabaiga, tai tik pradžia, diagnozė gali keistis. Mūsų visų pareiga, kaip įmanoma jautriau žiūrėti į paciento onkologinę ligą, jį palaikyti“, – teigia P. Rakštys.
„Vyrų pareiga yra tikrintis ir sužinojus apie ligą neleisti jai progresuoti, kalbėti apie tai. Toks vaizdas, kad kas yra žemiau juosmens vis dar laikoma tabu, mes turime išgyvendinti šį nesveiką mąstymą, kuris atėjo dar iš anų laikų.
Visas žmogaus organizmas yra vientisas ir nesvarbu, kurioje vietoje yra problema, ar prostatoje, ar storojoje žarnoje. Visos ligos yra svarbios, svarbu apie jas kalbėti.“
POLA prezidentas dar kartą pabrėžia, kad prostatos vėžio diagnostikai labai svarbus PSA testas, kai paėmus paciento kraują nustatoma, ar yra ligos simptomų, ar ji gali toliau plisti. Anot jo, ne visada simptomai gali reikšti vėžį, kartais tai tiesiog būna uždegimas, tačiau visi vyrai prostatą turėtų tikrintis reguliariai. Pradėti turėtų nuo 50 metų. Jei yra žinoma, kad šeimoje jau buvę susirgimų šia liga, tikrintis reikėtų pradėti anksčiau, nuo 45 metų. Sveikatą reikėtų tikrintis vieną kartą kas du metus.
