Kaip prarandama drėgmė?
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro dermatovenerologės Linos Duobienės teigimu, pirmiausia turėtume suprasti mūsų odos sandarą. „Odą sudaro trys sluoksniai – epidermis, derma ir hipoderma. Epidermis – tai viršutinis sluoksnis, o dermoje slypi pagrindinė sistema.
Joje esantys lipidai sulaiko drėgmę – sugeria ją kaip kempinė ir neleidžia išgaruoti. Dermoje esančios kraujagyslės, limfagyslės ir aprūpina epidermį drėgme. Tada mūsų oda atrodo elastinga, jos nevargina tempimo jausmas. Tiesa, odą nuo drėgmės praradimo taip pat saugo hipodermoje esantis riebalinis sluoksnis“, – pasakoja gydytoja.
Žinoma, tai – idealus odos drėkinimo variantas. Deja, įvairios ligos, išorės veiksniai sutrikdo šią tvarką. Pasak specialistės, sulėtėjus limfotakai, kraujotakai, irstant lipidų struktūrai, epidermis gauna mažiau drėgmės, dėl to nukenčia ir odos išvaizda. Taip atsitinka dėl daugybės priežasčių – įvairių vidaus organų ligų, rūkymo, neteisingai pasirinktų kosmetikos priemonių, piktnaudžiavimo saulės voniomis be apsauginių kremų.
„Odos dehidratacija ypač dažna vyresniame amžiuje: jau nuo trisdešimties metų derma taip gerai nebesulaiko drėgmės, odos drėgmę stipriau veikiai dažnas prausimasis, šarminių produktų naudojimas“, – įspėja L. Duobienė.
Išsausėjusios odos požymiai
Dermatovenerologės teigimu, pacientai dažnai klysta galvodami, kad tik sausa oda gali būti išsausėjusi. Ši problema – labai dažna ir yra būdinga įvairių tipų odai. „Drėgmės kone visada stokoja jautri oda. Ją palietus, perbraukus ranka, matomos rausvos dėmelės. Dehidratacija būdinga ir riebiai odai dėl riebalinių liaukų sutrikimo, vartojamų vaistų ir netinkamų priemonių, stipriai sausinančių odą.
Vis dar gajus mitas, kad riebią odą reikia kuo labiau sausinti. Žinoma, labiausiai išsausėjusi būna brandi, vyresnio amžiaus žmonių oda dėl dermoje vykstančių pokyčių (lipidų kiekio sumažėjimo)“, – situaciją apžvelgia gydytoja.
Odos išsausėjimą išduoti gali tam tikri požymiai, tokie taip šerpetojimas, mikro įtrūkimai ar smulkios raukšlelės. Be to, odai stingant drėgmės, jaučiamas nuolatinis tempimas ir padidėjęs jos jautrumas. „Tikrinant dermatoskopu, apžiūrint paciento odą, galime stebėti, ar joje trūksta drėgmės ir, diagnozei pasitvirtinus, rekomenduoti reikiamas priemones“, – sako L. Duobienė.
Kaip atgauti odos drėgmę
Dermatologės L. Duobienės teigimu, atgauti prarastą drėgmę padeda kraujo cirkuliaciją skatinančios priemonės – tam tikri masažai – taip pat mezoterapija, maisto papildai su serbentais, erškėtrožėmis ar kanapių aliejumi. Svarbu atsiminti, kad vyresniame amžiuje svarbu padėti odai vartojant priemones, kurių sudėtyje yra keramidų, sulaikančių drėgmę ir apsaugančių nuo dehidratacijos.
„Kalbant apie chemines medžiagas, svarbiausios būtų polinesočiosios riebalų rūgštys, pavyzdžiui, linolio rūgštis. Jų kompleksas – tai svarbi keramidų sudėtis. Keramidai yra lipidų, atsakingų už drėgmę, „sukabintojai“: vaizdingai tariant, jie padaro savotišką sieną – vientisą struktūrą – neleidžiančią išgaruoti drėgmei. Minėtųjų rūgščių yra vynuogių kauliukų, sėmenų, moliūgų ir kituose augaliniuose aliejuose“, – apibendrina L. Duobienė.
Būtina atsiminti kelias odos drėkinimo taisykles: pirma – žiemą reikėtų vengti vandens pagrindu pagamintų drėkinamųjų priemonių. Antra – drėkinti veidą patariama ne vėliau kaip likus pusvalandžiui iki išėjimo į lauką. Visuomet galiojanti taisyklė – priežiūros priemones rinktis pagal savo odos tipą.
Jautrios, sausos odos drėkinimui rekomenduočiau naudoti minkštinančius, riebesnius kremus, kurių sudėtyje nėra dirginančių medžiagų, tokių kaip muilas, alkoholis, parabenai, dirbtiniai dažikliai ar kvapikliai.
Šių sudėtinių dalių patariama vengti ir turint riebią ar mišrią odą, kenčiančią nuo spuogų, uždegimų. Jei oda labai riebi, ją drėkinti galima lengvo pagrindo gelinės konsistencijos priemonėmis. Drėkinant mišrią odą ant sausų vietų patariama tepti minkštinantį serumą, ant riebių – lengva gelį.
Ypatingo drėkinimo reikia kenčiant nuo rožinių spuogų ar psoriazės (žvynelinės). Drėkinti sergančiai odai naudojamos tam tikros kaukės, serumai, purškikliai bei emoliantai. Tiesa, dėl jų privalu pasitarti su gydytoju: tik įvertinus odos pažeidimą, galima paskirti veiksmingiausias priemones jam išspręsti ar bent jau suvaldyti.
