Žmogus niekada nebūna patenkintas, ypač orais. Kai rudenį įkyriai lyja, bamba, jei žiemą nėra sniego – vėl blogai, o kai šio gero pridrėbiama tiek, kad tarnybos nebesuspėja gatvių valyti, piktinasi.
Pavasarį murmėjome dėl neįprastos šiam metų laikui žemos temperatūros, vėjo gūsių, lietaus ir saulės stygiaus. Saulės dabar gauname į valias ir vėl esame nepatenkinti, nes pernelyg karšta.
Šį kartą niurnėjimą lemia konkreti, bet jau labai nemaloni priežastis – suaktyvėję kraujasiurbiai upiniai, smulkieji mašalai, sparvos, uodai ir kitokie vabzdžiai.
Daugelis, ko gero, yra patyrę bitės geluonies sukeltą skausmą. Įkandimo vietoje atsiranda nedidelė raudona dėmelė su baltu taškeliu centre. Į organizmą patekę nuodai gali sukelti patinimą, skausmą, įkyrų niežėjimą. Šie požymiai po 2–3 dienų dingsta.
Bitės žmogų dažniausiai puola tik tuomet, kai ginasi. Tas pat ir su kamanėmis – laukinių, stambių ir plaukuotų bičių gentimi, neretai matoma laukuose ar darže.
Ar kamanės nedaro nieko bloga žmonėms, kurie alergiški bitėms? Deja, jos gali skaudžiai įgelti, bet tik tuo atveju, jei jas kas nors suspaudžia ar sugauna. Ir tai ne visada. Jei žmogus alergiškas bitės įgėlimams, į namus įskridusią kamanę geriau išvyti gražiuoju.
Priešingai nei naminės bitės, kamanės gali įgelti net kelis kartus. Bet jų geluonis nelieka įgėlimo vietoje.
Vapsvos ir širšės žmogų gali pulti be jokios priežasties. Jos gali gelti keletą kartų, kol išnaudoja visą turimų nuodų atsargą.
Po vieno įgėlimo oda patinsta ir parausta. Šie požymiai išnyksta maždaug po paros. Bet vapsvų ir širšių įgėlimo vietose gali atsirasti pūslių – jos išsilaiko net iki kelių savaičių.
Po daugybinių vapsvų, širšių įgėlimų pasireiškia apnuodijimo požymiai – svaigsta ir skauda galvą, pykina, krečia šaltis, šokteli temperatūra.
Bičių, kamanių, vapsvų ir širšių geluonį reikia kuo greičiau ištraukti, nes tuomet į organizmą pateks mažiau nuodų. Geluonį būtina ištraukti nagu ar bet kokiu tuo metu po ranka pakliuvusiu kietu daiktu.
Kraujasiurbių pavojus
Bet karščių metu poilsį ir nuotaiką gadina dar ir kraujasiurbiai vabzdžiai.
Reakcija į vieno ar kito vabzdžio įkandimą – kiekvieno žmogaus skirtinga. Specialistai skiria tris reakcijos į vabzdžių nuodus ar seiles rūšis. Normali – oda parausta, patinsta, įgėlimo vietą skauda.
Lokali – patinsta didesnis odos plotas. Alerginė reakcija pasireiškia pasunkėjusiu kvėpavimu, gausiu išbėrimu ir stipriu niežėjimu, tinsta veidas, burna, gerklė.
Žmogų apima nerimas, padažnėja pulsas, svaigsta galva, pykina, verčia vemti, skauda sąnarius, krinta kraujospūdis.
Alerginė reakcija gali pasirodyti vos kelios minutės po įkandimo. Jei žmogus nežino, kad yra alergiškas vabzdžių įgėlimui, jį gali ištikti anafilaksinis šokas (perteklinė imuninės sistemos reakcija į įvairias medžiagas – vabzdžių nuodus, maisto produktus, vaistus, žiedadulkes ar net lateksą. – Red.)
Pirmieji anafilaksinio šoko požymiai gali būti tik sloga ar odos bėrimai. Bet po 30 min. gali pasirodyti daug pavojingesnių ženklų. Kosėjimas, skausmai krūtinės plote, galvos svaigulys, silpnumas, pagreitėjęs širdies ritmas, žemas kraujospūdis, vėmimas, viduriavimas, mėšlungis.
Kaip tokiu atveju elgtis? Atsakymas trumpas: skambinti 112 ir pranešti apie įtarimus dėl anafilaksinio šoko.
Medikų tvirtinimu, nuo atopijos (paveldėtas polinkis sirgti pirmojo tipo alerginių reakcijų sukeliamomis ligomis, tokiomis kaip šienligė, atopinis dermatitas, dilgėlinė. – Red.) kenčiantys pacientai turi polinkį į stipresnę reakciją ir po vabzdžių įgėlimo.
Kraujasiurbių upinių mašalų įkandimai ne tik sukelia nemalonių pojūčių, bet ir neigiamai atsiliepia sveikatai.
Dėl jų įleistų nuodų ir kitokių medžiagų poveikio oda įkandimo vietoje patinsta, ją niežti ir skauda.
Upiniai mašalai gali prasiskverbti į nosį, akis, įskristi į ausis, burną. Kadangi kraujasiurbiai mašalai skraido aplink galvą, dažniausiai nuo jų nukenčia ausys, veidas, kaklas.
Jei įkanda į voką, lieka žymė, kurios spalva gali keistis nuo ryškiai raudonos iki mėlynos.
Per užklupusius karščius poilsiautojai prie jūros dažnai kenčia ir nuo smulkiųjų mašalų. Nors šie nedideli, bet jų įkandimai labai skausmingi ir sukelia ypač stiprų niežulį.
Skausmingi, niežulį sukelia ir uodų įkandimai. Lietuvoje labiausiai paplitę miško uodai. Žmogui pavojingiausios yra jų patelės, kurios maitinasi ne tik gėlių nektaru, bet ir žmogaus krauju.
Ką daryti, jei įkando?
Įkandus uodui žmogaus imunitetas reaguoja į jų seilėse esantį baltymą. Būtent imuninė sistema lemia reakciją į uodo įkandimą. Vieni tą vietą tik pasikaso, kitiems ji gali patinti. Pasitaiko ir stipresnė alerginė reakcija, kai gali pakilti temperatūra.
Tą vietą būtina dezinfekuoti, naudoti priemones, kurios nuramintų odą, padėtų jai greičiau gyti ir atsinaujinti.
Uodus labai traukia žmogaus prakaitas, į kurio sudėtį įeina pieno rūgštis. Tad atbaidyti šiuos gyvius padės švara ir higiena.
Kraujasiurbius vilioja saldūs kvepalai, tokio kvapo kūno ir grožio priežiūros priemonės – muilas, tonikas, kremas. Todėl viso to vasarą ir ypač karštomis dienomis reikia vengti.
Entomologijos (zoologijos mokslo sritis, nagrinėjanti vabzdžius. – Red.) specialistai pataria atsisakyti blizgių papuošalų, ryškiaspalvių gėlių motyvais išmargintų ir tamsių drabužių. Šviesi, vienos spalvos apranga vabzdžiams nėra labai jau patraukli.
Pirmoji pagalba po uodų įkandimo – šalto vandens kompresas. Pažeista vieta kuriam laikui nurimsta, niežulys, tinimas sumažėja.
Smulkieji, vos plika akimi matomi uodai skraido vakaro prieblandoje netoli drėgnų vietovių.
Akliai – šilumą ir šviesą mėgstantys vabzdžiai. Jie dar vadinami gyliais, bimbalais, bet teisingiausia – sparvos. Jų patinai ir patelės aktyviausi karštomis ir saulėtomis dienomis.
Sparvos priskrenda tyliai, o jų įkandimai skausmingi. Jų seilėse yra nuodo ir kraujo krešėjimą mažinančių medžiagų. Dėl to po įkandimo kartais ištrykšta ir kraujas.
Vieta, kur įkando sparvos, stipriai parausta, ją degina, atsiranda žirnio dydžio iškilimas, o kartais pūlinys. Jis išsilaiko kelias valandas ar net dienas. Gali pablogėti savijauta ir temperatūra pakilti iki 37,6 laipsnio.
Įkandus bet kokios padermės kraujasiurbiams vabzdžiams tos vietos negalima kasyti. Niežėjimui palengvinti dažniausiai naudojami preparatai, kurių sudėtyje yra mentolio.
Gali pagelbėti ir medicininiai drėkinamieji kremai, ant niežtinčios odos uždėjus suvilgytą natūralų audinį.
Nemalonus, įkyrus niežėjimo pojūtis, odos deginimas, peršėjimas, trumpalaikis skausmas, paraudimas aplink vabzdžio įgėlimo vietą – normali organizmo reakcija.
Jei po poros dienų padėtis nepagerėja ar net blogėja, būtina kreiptis į gydytoją.
