Nesvarbu, koks alergenas sukelia akių reakcija, mechanizmas veikia taip pat. O štai akių infekcijos gali atsirasti dėl daugelio priežasčių – virusų, bakterijų, parazitų ar grybelių – ir simptomai skiriasi priklausomai nuo priežasties. Infekcijos apskritai turi ilgesnį simptomų sąrašą palyginti su alergijomis.
Esmė ta, kad jei iš jūsų akių pasirodo daugiau nei į ašaras panašūs skysčiai arba jaučiate akių skausmą, tai greičiausiai yra daugiau nei alergija.
Norint gauti tinkamą gydymą, jums reikės akių gydytojo, kuris išsiaiškins tikrąją akių problemų priežastį.
Atminkite, kad akių alergijos nėra užkrečiamos, tačiau jas gali būti gana sunku išgydyti. O jei tai – infekcija, rizikuojate pažeisti akį ar abi, be to, užkratą galite perduoti ir kitiems.
Dėl akių ėmė vengti susibūrimų
Akių alergija, dar vadinama alerginiu konjunktyvitu. Tai yra neigiamas imuninis atsakas, atsirandantis, kai akis kontaktuoja dirginančia medžiaga – alergenu.
Dauguma reakcijų sukelia žiedadulkės, pelėsiai, dūmai ir dulkės, tvyrantys ore.
Žmonėms, kurie turi alergiją, imuninė sistema priima alergeną kaip pavojingą medžiagą. Dėl to imuninė sistema sukuria chemines medžiagas, kovojančias su alergenu, net jei tai nekenksminga. Kai akis liečiasi su alergenu organizmas išskiria histaminą. Histaminas sukelia daug nemalonių simptomų, tokių kaip niežtinčios ir vandeningos akys. Tai taip pat gali sukelti slogą, čiaudulį ir kosulį.
Vilnietė Liepa akių paraudimą ir perštėjimą pajuto prieš penkerius metus. Moteris ilgai nesuprato, kur slypi šio nemalonaus sutrikimo priežastis.
„Ilgą laiką galvojau, kad per daug dirbu prie kompiuterio, lašinau dirbtines ašaras, bet palengvėjimas būdavo laikinas. Bėgo metai, antri, o situacija vis prastėjo, aš visą šiltąjį metų laiką vaikščiojau nuolat apsiverkusi. Negalėjau naudoti kosmetikos priemonių, nes tuoj pat makiažas būdavo sugadintas. Tokia nuolatinė būsena būdavo tikras pragaras“, – pasakojo ji.
Moteris pasakojo pradėjusi vengti fotografuotis su draugais, galiausiai vengti vestuvių, jubiliejų.
„Vasara – švenčių metas, bet kokia šventė, jei negali pasipuošti, o per ašaras mažai ką ir tematai. Kas svarbiausia, niekaip negalėjau suprasti, kas man sukelia tokią reakcija. Tiesa, į gydytoją iš karto neskireipiau. Tik dabar suprantu, kad tai buvo kvailiausias dalykas – tiek laiko kentėti ir nieko nedaryti“, – pasakojo Liepa.
Galiausiai po vizito pas gydytoją paaiškėjo, kad Liepa yra alergiška motiejukui. Motiejukas – miglinių šeimos augalų gentis, kuriai priklauso daugiametės retakerės žolės su varpašluotės žiedynu. Iš viso žinoma apie 10 rūšių, iš jų dvi auga Lietuvoje. Šis augalas žydi nuo gegužės iki vėlyvo rudens.
„Sužnojus priežastį, buvo kur kas lengviau susidoroti su problema. Dabar galiu gyventi visavertį gyvenimą“, – džiaugėsi moteris.
Gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku
Akių alerginiai simptomai gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku. Tačiau jie ypač dažni pavasarį, vasarą ir rudenį, kai žydi medžiai, žolės ir augalai. Tokios reakcijos taip pat gali atsirasti, kai jautrus asmuo susiduria su alergenu ir trina akis.
Alergija maisto produktams taip pat gali sukelti akių alergijos simptomus.
Vaistiniai preparatai paprastai padeda palengvinti akių alergijos simptomus, tačiau žmonėms, sergantiems sunkia alergija, gali prireikti papildomo gydymo.
Alergija gali paveikti vieną akį arba abi akis. Kai kuriais atvejais šie simptomai gali būti lydimi slogos ir čiaudulio.
Alergologė, klinikinės imunologijos specialistė Nemira Vaičiulionienė įspėja, kad alergenų ore tvyroti gali jau nuo vasario pabaigos. Būtent tokiu metu jautresni žmonės pradeda skųstis pirmaisiais pavasarinės alergijos simptomais: vandeninga sloga, čiauduliu, nosies niežuliu. Gali atsirasti ir kosulys, dusulys – tiesa, šie požymiai dažniau pasireiškia į astmą linkusiems žmonėms.
„Sergant alergija, šienlige, akys parausta, ašaroja – tai pirmasis požymis. Žinoma, sutrinka ir dėmesio koncentracija. Šie simptomai skatina nuovargį“, – pasakojo N.Vaičiulionienė.
Pasak alergologės, polinkis alergijai dažniausiai būna įgimtas dalykas – tėvai ar giminaičiai dažniausiai taip pat kenčia dėl šios problemos. Tam tikrai daliai žmonių šienligė gali atsirasti vėliau, ne nuo gimimo, dažniausiai paauglystės amžiuje.
Manoma, kad alergijos išsivystymui įtakos turi ir gyvenimo būdas. Alergiją skatina didesnis aplinkos užterštumas, cheminių medžiagų vartojimas, imuninės sistemos nusilpimas.
Simptomai gali stipriai varginti – tuomet sergantieji negali net dirbti. Jie svyruoja – nuo lengvų: čiaudulio, slogos, iki labai sunkių – kosulio, dusulio.
Konkrečiai akių srityje alergija pasireiškia niežėjimu ar deginimu akyse, ašarojančiomis akimis, akių paraudimu ir patinimu aplink akis. Taip pat gali būti patinę akių vokai, ypač ryte.
N.Vaičiulionienė teigia, kad jei žmogus žino, kad yra alergiškas, pirmoji pagalba – nors kartą apsilankyti pas gydytoją, atlikti tyrimus, žinoti, kam jis yra alergiškas.
Prieš prasidedant žydėjimui, reikėtų pradėti vartoti priešalerginius vaistus, jei jie nepadeda, galima vartoti ir inhaliatorių.
Perštint akims, reikia vartoti lašus. Jei kankina labai stiprūs simptomai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris paskirtų gydymą.
Verta žinoti, kaip elgtis aplinkoje, grįžus į namus reikia nusirengti drabužius, nes parsinešame žiedadulkes. Reikia nusiprausti, vengti eiti į lapuočių medžių miškus. Ypač, kai vėjuota ir saulėta, reikia vengti buvimo gamtoje. Namuose patalpas valyti drėgnu skudurėliu.
Jei tai infekcija
Jeigu akyje kilo infekcija, dažnas jos palydovas bus ir traiškanos. Tokiu atveju jų būna gausu, sulimpa apatinės bei viršutinės blakstienos, o dėl to gali būti sudėtinga ryte atmerkti akis.
Prie dažniausių ligų priklauso akies junginės uždegimas – konjunktyvitas. Akių paraudimas, peršėjimas ir ašarojimas – būdingi šio uždegimo požymiai. Akys dažnai jautriai reaguoja ir į šviesą, dėl to patinsta vokai.
Konjunktyvito sukėlėjų daug – bakterijos, virusai, alergija, per daug saulės šviesos, chloruotas plaukimo baseino vanduo, nuovargis ar skersvėjis. Bet akies junginės uždegimas gali būti ir gripo palydovas.
Itin užkrečiami adenovirusai pirmiausia plinta pavasarį ir rudenį. Jie tvyro ne tik ore, bet ir perduodami žmogaus žmogui.
Bakterinę infekciją specialistai pataria iš pradžių gydyti dirbtinėmis ašaromis.
Pūlinga sekrecija, per naktį suklijuojanti vokus, – infekcijos požymis. Tuomet būtina kreiptis į akių ligų specialistą. Vėliau reikalingas gydymas lengvaisiais antibiotikais.
