Kas atsitinka, kai mes čiaudime?
Kai į jūsų nosį patenka kokia nors svetimkūnė dalelė, ji gali sudirginti jautrią nosies gleivinės odą ir iš jos augančius plaukelius nosies kanale.
Kai gleivinė pajaučia svetimkūnį, ji neuronais siunčia impulsą smegenims. Šis signalas duoda ženkla smegenims, kad nosis turi išsivalyti. Tuomet smegenys signalizuoja jūsų kūnui, kad atėjo laikas čiaudėti, o jūsų kūnas atsako pasiruošdamas artėjančiam čiauduliui. Daugeliu atvejų akys yra priverstinai užsimerkia, liežuvis pakyla prie gomurio, o raumenys susitraukia. Visa tai įvyksta vos per kelias sekundes.
Žinoma, čiaudulio metu su sekretu pasišalina ir nemažai mokrobų. Tokiu būdu plinta įvairios ligos, pavyzdžiui gripas arba koronavirusas.
Čiaudulys taip pat atlieka kitą gyvybiškai svarbų vaidmenį organizme. 2012 m. Pensilvanijos universiteto mokslininkai atrado, kad čiaudulys yra natūralus nosies būdas „atstatyti“. Tyrimo metu nustatyta, kad ląstelės, išklojančios nosies vidų, perkraunamos čiaudint. Kitaip tariant, čiaudulys atstato visą nosies terpę. Be to, mokslininkai nustatė, kad čiaudulys neturėjo to paties „atstatymo“ poveikio žmonėms, turintiems lėtinių nosies problemų, tokių kaip sinusitas.
Ne visada kaltas svetmkūnis
Tačiau ne visais atvejais čiaudulys kyla, kai įšnerves patenka svetimkūnių. Kartais čiaudėti norisi nežinia kodėl.
Kodėl mes čiaudime, kai sergame? Mechanizmas iš esmės tas pats, tiesiog organizmas bando atsikratyti ligos sukelėjų. Alergija, gripas, peršalimas – jie visi gali sukelti slogą ar sinusų sekreciją per slogą ir čiaudulį.
Valant dulkes galite pradėti čiaudėti dėl dulkių, patekusių nosį. Bet jei esate alergiškas dulkėms, valydami galite čiaudėti dar dažniau. Pire čiaudulio gali prisidėti tokie požymiai kaip akių perštėjimas, nosies užgulimas ir panašiai.
Tas pats pasakytina apie žiedadulkes, taršą, pleiskanas, pelėsius ir kitus alergenus. Kai šios medžiagos patenka į organizmą, organizmas reaguoja išskirdamas histaminą, kad užpultų įsiveržiančius alergenus. Histaminas sukelia alerginę reakciją, o simptomai yra čiaudulys, sloga, kosulys ir paraudusios akys.
Žmogų supančioje aplinkoje yra gausu alergenų. Juos galima rasti visur. Tačiau čiaudulį gali sukelti ne tik alergenai, bet ir temperatūrų pokyčiai.
Tiesa, alergologė, klinikinė imunilogė Nemira Vaičiulionienė teigia, jog, nors jautrumo aplinkai simptomai gali būti panašūs į alergijos, tai nėra alergija.
„Į klausimą ar egzistuoja alergija oro kaitai gali būti tik vienas atsakymas – ne. Paprastai tai padidėjusio jautrumo asmenų ar daug kam alergiškų žmonių susigalvota diagnozė“, – sako gydytoja.
Specialistė mano, kad jautrumas temperatūrų pokyčiams gali būti palaikytas alergija todėl, kad jų simptomai panašūs. Tiek vienu, tiek kitu atveju gali suskystėti nosies sekretas, kilti čiaudulys.
„Iš kambario išėjus į lauką ar atvirkščiai, dažniausiai pasikeičia ir aplinkos temperatūra. Tai ypač akivaizdu žiemos metu, kuomet iš šalčio perėjus į šilto oro pilną kambarį ima bėgti nosis, ar vasarą, kuomet iš vėsaus biuro yra išeinama į lauką.
Yra tam tikrų rizikos grupių, kurioms priklausantys asmenys visa tai patiria stipriau, nei kiti. Tai gali būti dulkėms ar žiedadulkėms alergiški žmonės, kurie išėję į lauką arba įžengę į patalpą ir jų įkvėpę gali pamanyti, jog tai – reakcija į oro temperatūros pokytį.
Kiti, taip pat jautriai reaguojantys į aplinką, yra pacientai, sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, turintys nusilpusius bronchus. Tokiems žmonėms žymesnis temperatūros pasikeitimas sudirgina gleivinę, jiems kyla sunkumų kvėpuoti“, – sako alergologė.
Kada čiaudulys yra problema?
Čiaudulys gali varginti, ypač jei kiekvieną alergijos sezoną atsiduriate vietose, kuriose apstu alergenų. Tačiau čiaudulys retai yra rimtos problemos požymis.
Kai kuriems žmonėms, turintiems specifinių būklių, per daug čiaudint gali atsirasti papildomų simptomų ar komplikacijų. Pavyzdžiui, žmonėms, kuriems dažnai kraujuoja iš nosies, čiaudint gali pasireikšti daugiau kraujavimo epizodų. Žmonės, sergantys migrena, gali patirti papildomų nepatogumų, jei čiaudulys pasireiškia tuo metu, kai skauda galvą.
Be to, atminkite, kad ne kiekvienas žmogus į išorinius dirgiklius ar alergenus reaguos taip pat, kaip ir aplinkiniai žmonės.
Vis dėlto, jei dažnai čiaudite ir negalite nustatyti jokios akivaizdžios to priežasties, susitarkite dėl vizito su gydytoju. Nors keli čiaudulys negali kelti nerimo, tačiau svarbu ieškoti pagrindinės problemos, nei kęsti pragariškai dažną čiaudulį ir varvančią nosį. Juolab, kad šiuo metu į čiaudulį ir slogą dėl pandemijos situacijos žiūrima per padididnamąjį stiklą.
Gydytojas paskirs reikiamus tyrimus ir išsiaiškins jūsų čiaudulio priežastį.
