Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja Violeta Pčalinienė pasakojo, kad klausos silpnėjimu skundžiasi vis daugiau darbingo amžiaus žmonių.
Tokia tendencija vyrauja ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.
Tarp gydytojos V.Pčalinienės pacientų yra netgi keturiasdešimtmečių, kuriems klausos aparatas padeda nesidrovėti neprigirdėjimo, geriau pasijausti kalbant telefonu, bendraujant triukšmingoje patalpoje.
– Moksliniai tyrimai rodo, kad klausos nuovargis susijęs su nepalankiais aplinkos veiksniais. Kokia yra triukšmo įtaka klausai?
– Triukšmas – tai įvairaus dažnio ir stiprumo garso bangų mišinys. Jis neįprastas žmogaus klausai, todėl gali sukelti nemalonių pojūčių.
Klausos sutrikimai nėra reti, nes su amžiumi silpsta nervų ląstelės, kurios reaguoja į garso bangą. Mano klinikinė praktika rodo, kad tokių pacientų daugėja, nes mūsų ligoninėje konsultacijai reikia užsirašyti iš anksto.
Klausos nuovargis susijęs su įvairiomis priežastimis. Per pastarąjį dešimtmetį bendras aplinkos triukšmas padidėjo apie dešimt decibelų, bet žmogaus ausis gali suvokti tai kaip dukart stipresnį garsą. Daug triukšmo būna buityje, darbe, viešosiose erdvėse. Triukšmas alina ne tik klausą, bet ir gali sukelti įvairių bėdų dėl širdies ritmo sutrikimo, kraujagyslių spazmų, taip pat veikia raumenų tonusą, blogina miegą.
– Jei darbingo amžiaus žmogus ima prasčiau girdėti, dėl kokių priežasčių tai atsitinka? Į ką būtina atkreipti dėmesį? Kokie yra sutrikusios klausos požymiai?
– Yra skiriamos įgimtos priežastys, genetiniai sindromai, autoimuninės ligos ir išoriniai veiksniai, dėl kurių vystosi kurtumas. Klausą veikia ir tam tikrų genų mutacija, gali atsitikti ir taip, kad klausa sutriks nebūtinai vaikystėje, bet sulaukus 30–40 metų.
Tirdami pacientus atkreipiame dėmesį ne tik į genetinius veiksnius, bet ir į gyvenimo būdą, žmogaus pomėgius. Populiarių muzikos grupių koncertuose būna sunku net susikalbėti, nes triukšmas užgula ausis. Triukšmingoje aplinkoje gali ištikti akustinė trauma.
Nusiskundimų dėl klausos gali turėti ir prastai kontroliuojantys aukštą kraujospūdį asmenys, taip pat tie žmonės, kuriems nustatytas diabetas.
Ši liga pažeidžia smulkias kraujagysles, o gera kraujotaka būtina klausos nervo mitybai.
Cheminės medžiagos gali išprovokuoti toksinį kurtumą, netgi tam tikri medikamentai gali sukelti įvairių nepageidaujamų pasekmių, kurios susijusios su lėtiniu klausos silpnėjimu.
Klausa taip pat blogėja dėl infekcinių virusinių ligų, dažnai pasikartojančio ausų uždegimo.
– Kokie negalavimai gali įspėti, kad prasidėjo bėdos dėl klausos?
– Jei klausa blogėja po truputį, neretai žmogus to nejaučia, bet aplinkiniai pastebi, kad jis kartoja tas pačias frazes, o kartais neadekvačiai elgiasi. Raginimas pasitikrinti klausą pirmiausia ateina iš šeimos narių. Jie dažniausiai palydi pacientą iki gydytojo kabineto durų.
Pasitaiko atvejų, kai pacientas teisinasi, kad viską girdi, esą kiti žmonės pernelyg tyliai kalba arba jų tartis yra neaiški. Tačiau atlikus audiologinį tyrimą ir nustačius klausos slenkstį paaiškėja, kad dalies garsų pacientas nebegirdi.
Pirmiausia dingsta aukšto dažnumo garsai, pavyzdžiui, žmogus negirdi paukščių čiulbėjimo, žiogų svirpimo, upelio čiurlenimo, bet puikiai girdi, kaip griaudėja perkūnas, nes tai yra žemo dažnumo garsai.
Audiologinis tyrimas padeda įvertinti, ar būtinas klausos aparatas.
Akiniai padeda matyti, o klausos aparatai – bendrauti ir gerai girdėti ne tik tylioje, bet ir triukšmingoje aplinkoje.
Klausos aparatas netgi apsaugo galvos smegenis nuo tinginiavimo – taip atsitinka, jeigu smegenų nepasiekia garsai.
– Kokie ženklai rodo, kad metas kreiptis į klausos specialistą?
– Klausą reikėtų pasitikrinti, kol dar neišsivystė didelio laipsnio kurtumas. Dažnai ištikus ūminiam apkurtimui delsiama kreiptis pagalbos, nes tikimasi, kad ilgainiui klausa savaime pagerės. Svarbu, kad gydymas būtų suteiktas laiku.
Pasitaiko atvejų, kai dėl klausos suprastėjimo atsiranda kalbos suvokimo defektų, kai žmogus nesuvokia žodžių reikšmės. Negalėjimas girdėti garsų skurdina ir mąstymą, todėl silpsta protiniai gebėjimai.
– Ar tiesa, kad klausos sutrikimai priartina senatvinę demenciją?
– Dėl dalinio apkurtimo ypač vyresni žmonės praranda bendravimo įgūdžius, negirdi radijo ir televizijos žinių, nežino, kas vyksta pasaulyje, jie užsisklendžia, jaučiasi vieniši.
Dėl klausos sutrikimo jie nenori susitikti su draugais, giminėmis, užsidaro tarp keturių sienų, niekuo nesidomi. Tai gali paankstinti senatvinės demencijos vystymąsi.
– Kokios klausos reabilitacijos galimybės?
– Įmanoma sustiprinti klausą naudojant šiuolaikinius klausos aparatus, jie kasmet tobulėja.
Yra ir kitų klausos atkūrimo būdų, kai klausos aparatas jau netinka. Gali būti taikomas operacinis gydymas, pavyzdžiui, kaulinio laidumo sistema, kuri stimuliuoja nervų ląsteles, taip pat vidurinės ausies implantas.
Implantas praverčia tada, kai nustatomas vidurinės ausies defektas – nėra struktūrų, kurios perduotų mechaninę garso bangą ir paverstų ją nerviniais impulsais. Toks gydymas jau taikomas ir Lietuvoje.
– Iki šiol vyrauja nuomonė, kad prie klausos aparato priprantama, todėl reikia stengtis kuo ilgiau gyventi be jo. Kodėl tokia nuomonė klaidinga?
– Dažnai pacientai teiraujasi, ar pradėjus nešioti klausos aparatą nepablogės klausa. Iš tikrųjų ji nuolat blogėja, nes tai fiziologinis klausos prastėjimas.
Sulaukus 40 metų prasčiau girdimi aukšto dažnio garsai.
Nuo 65-erių daug žmonių skundžiasi įvairiais klausos sutrikimais – tai natūralus procesas.
Kita vertus, gali būti ir taip, kad aštuoniasdešimtmetis puikiai girdi kaip koks aštuoniolikmetis.
Daug ką lemia individualus klausos jautrumas išoriniams veiksniams, žmogaus organizmo savybės.
– Kaip įsigyti kompensuojamąjį klausos aparatą?
– Daugelis varžosi ar net gėdijasi klausos blogėjimo.
Bet kuo žmogus ilgiau delsia, tuo labiau silpnėja galvos smegenyse esantys centrai, atsakingi už kalbos suvokimą.
Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti siuntimą. Nosies, ausų ir gerklės specialistai diagnozuoja klausos pažeidimų priežastį. Juk ausis susideda iš daugelio dalių, kurios veikia kartu ir padeda girdėti.
Atlikus klausos tyrimus gydytojas patars, kokio reikia klausos aparato. Jis įteiks medicinos dokumentų išrašą, su kuriuo žmogus galės kreiptis į klausos aparatus parenkančią ir pritaikančią įmonę.
Pastaruoju metu vieno klausos aparato kompensavimo kaina yra padidėjusi, todėl kur kas labiau prieinami modernūs šiuolaikiniai aparatai, nes reikia mažesnės priemokos.
Kompensuojamas tik vienas aparatas, taip pat individualus įdėklas, kuriam pagaminti daromas ausies landos atspaudas. Tačiau stiprinant garsus vienoje ausyje, dirba tik vienas smegenų pusrutulis, o kitas tinginiauja.
Aš, kaip gydytoja, rekomenduoju naudoti abu aparatus, kad būtų lengviau orientuotis aplinkoje ir suvokti, kur yra garso šaltinis. Pasitaiko atvejų, kai eidamas per gatvę žmogus negali suprasti, iš kurios pusės atvažiuoja automobilis, nes yra užsidėjęs tik vieną klausos aparatą.
– Kaip yra parenkamas klausos aparatas?
– Tai priklauso nuo klausos slenksčio, taip pat nuo paciento poreikių. Kasmet klausos aparatai tobulėja, netgi nustačius didelio laipsnio prikurtimą įmanoma padėti pacientui.
Vieni aparatai gali būti ekonominės standartinės klasės, padedantys susikalbėti tylioje aplinkoje, taip pat esant buitiniam triukšmui.
Sudėtingesni aparatai padeda susikalbėti didelėje žmonių grupėje, taip pat muzikos fone ar buitinio triukšmo aplinkoje. Jie suteikia daugiau galimybių, nes turi daugiau funkcinių laukų.
Tokie aparatai labiau tinka darbingo amžiaus žmonėms, kurie yra aktyvūs.
Pasitaiko ir tokių žmonių, kurie prašo kuo mažesnio aparato, kad tik nesimatytų. Vyresnio amžiaus žmonėms būna sunkiau tokį aparatą naudoti, pakeisti bateriją, būna ir taip, kad nesugraibydami aparato jį sulaužo.
Klausos aparatai klausos sutrikimą turintiems žmonėms yra puikus būdas grįžti į visavertį kokybišką gyvenimą.
