Vyrai rečiau tiriasi dėl prostatos vėžio, ekspertai ragina nedelsti

Pasaulyje 2020 m. buvo nustatyti 1,4 mln. naujų prostatos vėžio atvejų ir užfiksuota 375 tūkst. mirčių. Susirgimai prostatos vėžiu sudarė 7 proc. visų onkologinių susirgimų pasaulyje imant abi lytis kartu ir 14 proc. visų susirgimų vyrams.

POLA prezidento Pauliaus Rakščio teigimu, prostatos vėžys yra viena grėsmingiausių ligų vyrams ir vis dažniau diagnozuojama jaunesniems.

„Vyrus skatiname reguliariai tirtis prevenciškai, nelaukti kokių nors organizmo ženklų. Lietuvoje jau daugybę metų galima pasinaudoti nemokamomis prevencinėmis vėžio patikros programomis. Viena iš jų – prostatos (priešinės liaukos) vėžio prevencinė programa, skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų ir nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Tai nieko nekainuoja, reikia tik nuvykti į gydymo įstaigą“, – sako P. Rakštys.

Pasak jo, jei žmogus jaučiasi blogai ir nepatenka į minėtas amžiaus grupes, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atlikęs reikiamus tyrimus, siųs tolimesnei konsultacijai pas gydytoją specialistą.

Vyrams periodiškai atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia konsultuotis pas urologą, o jis, prireikus, atlieka priešinės liaukos biopsiją.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad PSA tyrimą kiekvienas 45 metų sulaukęs vyras turėtų atlikti kartą per metus, o sulaukęs 50 metų – 2 kartus per metus.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Onkourologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas onkologas Albertas Ulys tvirtina, kad priešinės liaukos vėžys Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, yra dažniausia vyrų onkologinė liga.

„Kai kuriais atvejais prostatos vėžio pacientų diapazonas linksta į senėjimo, kai kuriais – į jaunėjimo pusę. Visgi svarbiausia ne tai – jaunėja ar senėja pacientai. Didžiausia problema yra tai, kad vyrai per mažai dalyvauja prevencinėse programose, kurios padeda laiku kliniškai nustatyti šią grėsmingą ligą“, – sako A. Ulys.

Svarbu nepamiršti, kad kuo anksčiau diagnozuojami onkologiniai susirgimai, tuo daugiau galimybių pasveikti turi žmogus.

„Deja, pastebime, kad vyrai vangiau dalyvauja prevencinėse prostatos vėžio patikros programose, ženkliai sumažėjo konsultacijų ir atliekamų biopsijų skaičius. NVI turi pačias didžiausias galimybes ir naujausią įrangą prostatos vėžiui diagnozuoti, tad svarbu nedelsti ir kreiptis“, – sako A. Ulys.

Lietuvoje 2015 m. buvo nustatyti 2967 nauji priešinės liaukos vėžio atvejai (sergamumo rodiklis – 221,8 atv./100 000 gyventojų) ir tai sudarė apie 32 proc. visų vyrams diagnozuojamų onkologinių susirgimų. Tarp mirčių nuo vėžio priešinės liaukos vėžys buvo antra pagal dažnumą mirties priežastis vyrams ir 2015 m. sudarė apie 12 proc. visų vyrų mirčių nuo vėžio. 2015 m. nuo šio vėžio mirė 544 vyrai (mirtingumo rodiklis – 40,7 atv./100 000 gyventojų).

Priešinės liaukos vėžio sergamumo rodikliai Lietuvoje yra didesni, nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, bet susirgusiųjų išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra geri. 5-erių metų išgyvenamumas susirgus priešinės liaukos vėžiu Lietuvoje – 97,2 proc.

Nustačius priešinės liaukos vėžį I stadijoje, 5-metų išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje siekia 100 proc., t. y. visi onkologiniai ligoniai, kuriems ši liga buvo nustatyta I stadijoje išgyveno mažiausiai 5 metus po diagnozės nustatymo. Daugiau nei pusė visų prostatos vėžio atvejų Lietuvoje diagnozuojamos ankstyvos I ir II stadijos.