Sunku patikėti, bet tokią išvadą patvirtino Olandijos mokslininkų tyrimai, kuriems buvo pasitelkta beveik du tūkstančiai Tulpių šalies gyventojų. Visi nekantriai laukė poilsio, bet liga gerokai sujaukė planus.
Specialistų dėmesį patraukė įdomi detalė – vienodi tyrimo dalyvių charakterio bruožai. Visiems būdingas itin atsakingas požiūris į darbą, kai jie neleidžia sau nė minutei atsipalaiduoti ir savo organizmą laiko kone geležiniuose gniaužtuose.
Kai tobulybės siekiantys darboholikai pagaliau sulaukė taip trokštamų atostogų, šį laiką organizmas panaudojo kaip galimybę pasirgti. Taip pat ir angina.
Ligos priežastys
Iš tikrųjų angina vasarą gali užklupti ne tik perfekcionistus. Sezono įkarštyje nuo gerklės ligų kenčia kur kas daugiau suaugusiųjų ir vaikų, nei keičiantis metų laikams ar net žiemą.
Būtent vasara, kai tyko skersvėjų pavojus, troškulys malšinamas valgomaisiais ledais ir gėrimais su ledukais, – labai palankus metas anginai.
Rimtą pavojų kelia ir kondicionieriai. Jei patalpos temperatūra 10 laipsnių žemesnė nei lauko, iš karščio patenkant į šaltį stiprų smūgį patiria imuninė sistema.
Jei biure šalto oro srovė tvyro virš darbo stalo, rizika pasigauti anginą gana didelė. Liga gali užklupti ir po ilgo laiko, praleisto paplūdimyje. Yra net toks terminas „paplūdimio angina“. Tai – ūminis tonzilitas (gomurio, žiočių ir ryklės limfinio audinio darinių, vadinamų migdolais, uždegimas).
Susirgimo priežastis – saulės spinduliavimo ir organizmo temperatūros sumažėjimo žemiau 35 laipsnių padalos (maudantis, vartojant šaltus gėrimus) derinys. Pernelyg didelis ultravioletinių spindulių poveikis gali slopinti bendrą imunitetą.
Anginos kilmė
Nepaisant paplitusio ligos pavadinimo, į tarptautinę ligų klasifikaciją terminas „angina“ neįtrauktas. Angina – tai apibendrintas tonzilių uždegiminio proceso pavadinimas. Jo simptomai – didesnė nei 38 laipsnių temperatūra, padidėjusios tonzilės su pūlingomis apnašomis ar pūlinukais ir pažandiniai limfmazgiai, ryklės skausmas, silpnumas.
Angina gali būti bakterinės, virusinės ar grybelinės kilmės. Bakterine angina paprastai neužsikrečiama nuo žmogaus žmogui. Virusinės kilmės ūminiu tonzilitu sergantis asmuo aplinkiniams gali tapti šios infekcijos šaltiniu.
Dauguma gerklės skausmą laiko įprastu dalyku. Paskalauji, papurški vaistinio preparato, ir skausmas baigiasi. Bet tai dar nereiškia, kad angina įveikta.
Po kiek laiko liga gali save priminti sunkiomis komplikacijomis. Sergant ūminiu tonzilitu medikamentus gali skirti tik gydytojas remdamasis bendra kraujo, šlapimo ir difterijos (ūminė infekcinė liga, pažeidžianti kvėpavimo takus) tepinėlio analize.
Kaip gydyti?
Ūminio tonzilito ir difterijos simptomai labai panašūs, o pasekmės, kaip ir gydymas, skirtingi. Sunkią difterijos eigą lemia itin nuodingas toksinas, kurį išskiria difterijos lazdelė.
Kai difterija pažeidžia ryklę, tuomet, be sunkios intoksikacijos formos, galimas ūminis kvėpavimo sutrikimas. Šiuo atveju antibiotikai neduoda jokios naudos.
Sergant virusinės kilmės tonzilitu (angina) taip pat nereikia skirti antibiotikų, nes liga praeina savaime per 5–12 dienų.
Virusinis tonzilitas gydomas antiseptikais, skausmą malšinančiomis pastilėmis ir ledinukais. Pastarosios palengvina ligos simptomus ir sumažina riziką pasigauti dar ir bakterinę infekciją.
Antibiotikai skiriami tik bakterinės anginos atveju. Beje, tik ligos pradžioje. Tai, kad anginos sukėlėjas – bakterijos, gali patvirtinti laboratorinė analizė – bakteriologinis ar greitasis testas. Gydytojas taip pat gali skirti jautrumo antibiotikams testą.
Populiarūs interneto tinklalapiai, stengdamiesi padidinti vartotojų gretas, siūlo daugybę patarimų anginai gydyti. Ši tema vasarą visada būna viena karščiausių.
Populiariausia rekomendacija – gydyti anginą ledais. Beje, Amerikos gydytojai būtent taip ir daro – gydo šalčiu. Jie įsitikinę, kad valgomieji ledai, kokteiliai su ledukais turi trumpalaikį vietinės nejautros, kraujagyslių susiaurėjimo poveikį. Dėl to silpsta skausmas, mažėja patinimas ir uždegimo procesas.
Esant gerklės skausmui gydytojai rekomenduoja gerti kuo daugiau šiltų skysčių. Pavyzdžiui, greipfrutų sėklų ekstraktą, kuris pasižymi antibakterinėmis ir dezinfekuojamosiomis savybėmis.
Jei perši gerklę ir sunku nuryti, reikia vartoti skystą maistą – sriubą, sultinį, daržovių tyrę, žuvį ir garuose paruoštus kotletus. Būtina atsisakyti visko, kas gali dirginti gerklę, – aštraus maisto, gazuotų gėrimų.
Bet didžioji dalis medikų už Atlanto gydymą šalčiu laiko nerimtu.
Specialistų nuomone, svarbiausia – tinkamas metodas uždegimui slopinti. Simptominiu požiūriu šaltis gali palengvinti skausmą, o šiltas gėrimas – pašalinti uždegimo pažeistų audinių patinimą.
Jei anginą sukėlė bakterijos ir tai patvirtina bakteriologiniai ir greitieji testai, ją būtina gydyti antibiotikais.
Taikant kompleksinį ūminio tonzilito gydymą veiksminga gali būti fitoterapija – įvairių augalų panaudojimas gydymo tikslais. Pavyzdžiui, vaistinių medetkų ekstraktas. Bet prieš vartojant būtina įsitikinti, ar nėra alerginės reakcijos į preparatų komponentus.
Susirgus angina negali būti nė kalbos apie rūkymą ir alkoholį, kurie suduoda imunitetui tokį stiprų smūgį, kad liga gali užsitęsti, o juk to niekas nenori.
Parengė Ona Kacėnaitė
