Šeimine hipercholesterolemija sergantys žmonės turi labai daug mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo blogojo cholesterolio.
Todėl pagrindinis ligos gydymo tikslas yra sumažinti jo kiekį kraujyje.
Nors dažnu atveju tai padaryti galima pasitelkus sveiką mitybą ir mankštą, gali prireikti ir cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių vaistų.
Kodėl šeimine hipercholesterolemija yra laikoma pavojinga genetine liga?
Hipercholesterolemija pasižymi grėsmingomis komplikacijomis. Dėl per didelio blogojo cholesterolio kiekio sergantieji šia liga net ir jauname amžiuje labiau rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. O būtent jos yra dažniausia mirties ir neįgalumo priežastis visame pasaulyje.
Šeiminė hipercholesterolemija paprastai pasireiškia nuo pat žmogaus gimimo.
O kai blogojo cholesterolio yra per daug, vystosi ir kiti kraujotakos sutrikimai – išauga kraujo krešulių susidarymo rizika, vystosi uždegiminiai procesai kraujagyslėse.
Kaip išsiaiškinti, ar aš sergu hipercholesterolemija?
Nustatyti, ar jūsų cholesterolio kiekis yra padidėjęs, iš pirmo žvilgsnio faktiškai neįmanoma. Paprastai per didelis cholesterolio kiekis nepasireiškia jokiais simptomais. Tam reikia kraujo tyrimų.
Europos kardiologų draugija rekomenduoja pradėti tirtis cholesterolį kiekvienam net ir sveikatos nusiskundimų neturinčiam vyresniam nei 40 metų žmogui.
Sirgdamas hipercholesterolemija dažnas žmogus nejaučia jokių simptomų net ir ligos progresavimo metu. Tiesa, kai kuriems pacientams įvairiose kūno vietose pasireiškia padidėjusiam cholesteroliui būdingos riebalų sankaupos.
Ksantomos – rudi ar rausvi odos mazgeliai dažniausiai susidaro ant rankų ir kojų. Ksantelazmos – minkštos gelsvos riebalų sankaupos dažniausiai matomos akių vokų srityje.
Kuo gerasis cholesterolis skiriasi nuo blogojo?
Gerasis cholesterolis padeda organizmui mažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Pastarąjį jis tarsi suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną.
Gerasis (didelio tankio) cholesterolis padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką. Kai trūksta gerojo cholesterolio, žmogus rizikuoja susirgti ateroskleroze, infarktu, vėžiu, skleroze, senatvine silpnaprotyste ir kitomis lėtinėmis ligomis.
Blogasis, arba mažo tankio, cholesterolis kaip rūdys vamzdžiuose nusėda ant kraujagyslių sienelių ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Būtent blogasis cholesterolis yra atsakingas už padidėjusią riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kaip sumažinti blogojo cholesterolio kiekį?
Tyrimais nustatyta, kad maždaug 50–60 procentų antsvorio turinčių žmonių ir 60–70 procentų nutukusių žmonių turi per didelį cholesterolio kiekį.
Todėl bene svarbiausios priemonės kovojant su per dideliu cholesterolio kiekiu – sveika mityba ir sportas.
Kad sumažintumėte cholesterolio kiekį, medikai pataria per savaitę bent dvi tris valandas užsiimti fizine veikla. Puikiai tinka pasivaikščiojimai, bėgiojimas, plaukimas ar šokiai. Nevertėtų pamiršti ir raumenis stiprinančios veiklos – svorių kilnojimo, atsispaudimų ar atsilenkimų.
Ne mažiau svarbu yra ir sveikai maitintis. Norintiems sumažinti blogojo cholesterolio kiekį rekomenduojama į racioną įtraukti baklažanų, valgomųjų ybiškių, briuselinių kopūstų, obuolių, braškių, vynuogių, avižų, perlinių kruopų, lašišų, upėtakių, silkės, liesos vištienos.
Rūkymas – viena priežasčių, dėl kurios didėja blogojo cholesterolio ir mažėja gerojo cholesterolio kiekis kraujyje. Todėl norėdami sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis turėtumėte nedelsdami mesti šį žalingą įprotį.
Medikai tvirtina, kad tabako gaminių atsisakymas riziką susirgti šiomis ligomis sumažina net 2–3 kartus.
Galima efektyviai kontroliuoti cholesterolį be vaistų?
Moksliniai tyrimai rodo, kad cholesterolio kontrolei naudingas raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių ekstraktas, kurio veiklioji medžiaga yra monakolinas K.
Kraujotaką gerina iš fermentuotų sojų gaunamas natokinazės fermentas. Kraujagyslėms ir širdžiai taip pat naudingi B grupės vitaminai, gudobelių preparatai.
