Vienas tokių pacientų pats pajuto medicinos inovacijų pažangą, kai vos prieš mėnesį sužinojo, kad vaistai sunaikino išplitusias metastazes, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma beveik 700 naujų inkstų vėžio atvejų. Didžiausias sergamumas šia onkologine liga pastebimas tarp 50-70 metų žmonių ir dažniau paliečia vyrus nei moteris.
Nors ankstyvoje stadijoje inkstų vėžys dažniausiai yra nesunkiai išgydomas, iki šiol Lietuvoje nebuvo plataus gydymo pasirinkimo pacientams, kuriems ligos stadija yra pažengusi. Tačiau visai neseniai situaciją pasikeitė, kai ir Lietuvoje buvo pradėtos taikyti naujosios terapijos, iki šiol plačiai taikytos kitos Europos šalyse. Jos atvėrė galimybes taikyti individualizuotą gydymą visų rizikos grupių pacientams.
Nuo devynių centimetrų auglio iki sunykusių metastazių
Vilnietis Leonas inkstų vėžio diagnozę išgirdo prieš ketverius metus – sulaukęs 54 metų. Vyras prisipažįsta, kad jeigu į gydytojus būtų kreipęsis anksčiau, pajutęs pirmuosius ligos simptomus, galbūt diagnozė būtų buvusi šiek tiek lengvesnė.
„Iš pradžių pastebėjau, kad šlapime atsirado kraujo, tačiau pirmą tokį atvejį ignoravau. Kai tai pasikartojo, pasakiau gydytojui, kuris paskyrė man ultragarso tyrimą, tačiau jo reikėjo laukti net keletą mėnesių. Belaukiant pasirodė dar daugiau kraujo, prasidėjo skausmai, tad kreipiausi tiesiai į Santaros klinikas. Ten ir išgirdau, kad kairiame inkste yra nemažas auglys, kuris siekė net 9 centimetrus. Sužinojau, kad yra ir metastazių“, – pasakoja Leonas.
Per pastaruosius ketverius metus vyrui buvo taikomi įvairūs gydymo metodai, atliktos net keturios auglio šalinimo operacijos, tačiau metastazės ir vėl išplisdavo. Nuo praėjusio rugpjūčio Leonas gauna taikinių terapiją, kuri nuo šių metų pavasario sunkiems pacientams jau skiriama kaip pirmos eilės gydymas. Vyras džiaugiasi, kad toks gydymas yra prieinamas Lietuvoje, o jo rezultatai teikia vilties.
„Prieš mėnesį paaiškėjo, kad medikai neberado metastazių, tai mane labai nudžiugino. Kadangi mane stipriai veikė šalutiniai reiškiniai, gydytojai sumažino man skiriamų vaistų dozę, tad savijauta žymiai pagerėjo. Galiu vėl grįžti į įprastą gyvenimą“, – sako vyras.
Leonas teigia, jog liga jį išmokė kelių svarbių dalykų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas, susiduriantis su šia liga.
„Pirmiausia nereikia delsti, jeigu šlapime pasirodė kraujas. Antras dalykas, kad ir kaip bandysi sveikai gyventi, jei jau susirgai – ligą paveiks ne sveika gyvensena, o savalaikis ir efektyvus gydymas. Reikia tikėti ir pasitikėti gydytojais. Trečias dalykas, su vėžiu galima susigyventi, tik svarbu džiaugtis gyvenimu ir teisingai išnaudoti turimą laiką. O svarbiausia – neužsidaryti savyje. Reikia kalbėtis apie savo ligą, mums visiems labai svarbi savitarpio pagalba“, – sako Leonas.
Galimybės tiems, kurie jų neturėjo
Santaros klinikų onkologės chemoterapeutės Skaistės Tulytės teigimu, viena dažniausių inkstų vėžio formų, apie kurią šiandien ypač svarbu kalbėti – inkstų ląstelių karcinoma.
Daugelį metų jos gydymui buvo taikomas vienas, bet mažai veiksmingas imunoterapijos vaistas. Tačiau jau keletą metų Lietuvos pacientams yra prieinami taikinių terapijos preparatai, o nuo šių metų jų spektras dar labiau išsiplėtė.
„Šiandien pirmos eilės inkstų vėžio gydymui jau galima rinktis iš keturių variantų – onkologijoje tai yra labai daug. Skirdami gydymą atsižvelgiame į paciento būklę, tam tikrus rodiklius – kaip funkcionuoja jo organai, kiek jis stiprus, tuomet renkamės arba taikinių terapijos arba imunoterapijos preparatus“, – sako S. Tulytė.
Klinikinių tyrimų metu paaiškėjo, kad nauji taikinių terapijos preparatai turi didelę reikšmę sunkesniems inkstų vėžio pacientams, kurie anksčiau neturėjo jokių gydymo galimybių.
„Kai liga yra pažengusi, išplitusi į įvairius organus, toks pacientas skundžiasi kaulų skausmais, dusuliu, tam tikruose organuose pradeda kauptis skysčiai, kurie spaudžia, dėl to skauda krūtinę ar pilvą. Dabar jau intensyviai gydant, per keletą mėnesių galime visiškai nuslopinti šiuos simptomus. Naujų vaistų pagalba tenka matyti, kad kartais visiškai išnyksta metastazės – auglio plitimo židiniai – ir gali būti sunykę net keletą metų“, – sako gydytoja.
S. Tulytės teigimu, šiandien jau turint platų gydymo metodų pasirinkimą, pagrindinį iššūkį kelia pirminė inkstų vėžio diagnostika. Liga neretai nustatoma per vėlai, pacientai ne visada laiku pasiekia gydytoją. Tai lemia ne tik pandeminė situacija, sulėtėjęs pacientų patekimas pas gydytojus, bet ir pati ligos forma. Inkstų vėžys vystosi lėtai, ilgai nepasireiškia jokie ligos simptomai, todėl sergantieji į medikus kreipiasi vėlai.
Inovacijų prieinamumas Lietuvoje
Pasak A. Gaižauskienės, jau daugelį metų pagal inovatyvių gydymo metodų prieinamumą Lietuva laikosi Europos šalių sąrašo pabaigoje. Norint pakeisti šią situaciją, svarbus išlieka ne tik pačių gydymo metodų atėjimas į Lietuvos rinką, bet ir kompensavimo savalaikiškumas.
„Inovatyvių vaistų prieinamumas yra ypač svarbus onkologinėmis ligomis, tarp jų ir inkstų vėžiu sergantiems pacientams, tačiau Lietuvoje jų gydymas tampa tikru iššūkiu dėl nepakankamo vaistų pasirinkimo. Dažniausiai tai lemia nepagrįstai ilga paraiškų svarstymo trukmė. Dėl to mūsų pacientai priversti laukti reikiamo gydymo, galinčio pagerinti jų sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę“, – teigia Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė.
Pasak jos, labai svarbu, kad šiandien inkstų vėžiu sergantys pacientai jau turi platesnį gydymo metodų pasirinkimą, tačiau efektyvesni reguliaciniai sprendimai būtų galėję lemti jų atėjimą dar greičiau. Galbūt tai būtų iš esmės pakeitę ir kai kurių pacientų gyvenimus.
2020 . W.A.I.T. (Waiting to Access Innovative Therapies) tyrimo duomenimis, Vokietijoje laikotarpis nuo vaistų patvirtinimo iki prieinamumo pacientams vidutiniškai trunka 120 dienų, o Lietuvoje šis laikotarpis siekia net 780 dienų. Lyginant su kitomis šalimis, ilgiau šis procesas trunka vos keturiose šalyse – Bosnijoje ir Hercegovinoje – 797 dienos, Lenkijoje – 815 dienų bei Rumunijoje – 883 dienos.
„Lietuvoje situacija galėtų būti žymiai geresnė, nes priežastys, dėl kurių mūsų pacientai turi taip ilgai laukti inovatyvių vaistų – jau ne kartą įvardintos atsakingoms institucijoms ir sprendimus priimantiems asmenims. Lietuvos sveikatos sektorius viešųjų finansų požiūriu turi tapti prioritetine sritimi – pagal šiuo metu sveikatai skiriamą valstybinį finansavimą mūsų šalis net 2 proc. atsilieka nuo EPBO šalių vidurkio, siekiančio 6,6 proc. BVP. Tai vienas esminių trikdžių, dėl kurio mūsų šalies pacientams vaistai yra prieinami mažiau“, – teigia A. Gaižauskienė.
