Reikėjo skirtingo gydymo
Pasak KUL Vidaus ligų skyriaus vedėjos dr. I. Purtokaitės-Labutinienės, ligos eiga buvo labai netipinė. Jauna, vos 49 metų, moteris skundėsi minimaliai – jai kelis mėnesius skaudėjo šoną. Jos šeimos gydytoja, susirūpinusi, kad gali būti kažkas negerai, rekomendavo kreiptis į KUL Vidaus ligų skyrių. Ligoninėje chirurgai įtarė, kad yra plyšusi blužnis bei diagnozuota kojoje giliųjų venų trombozė.
Abiejų šių komplikacijų – blužnies plyšimo ir venų trombozės – priežastis buvo neaiški. Traumų ligonė neturėjo. Suintensyvėjęs kraujavimas iš blužnies ar atitrūkęs iš giliųjų venų trombas, pasiekęs plaučius, galėjo bet kuriuo momentu sukelti pavojų pacientės gyvybei. Reikėjo imtis skubių diagnostinių ir gydymo priemonių.
„Buvo du ligų atvejai, kurie pagal gydymą vienas kitam prieštarauja: kraujuojanti blužnis ir trombozė kojoje. Norint tirpdyti trombą, reikia ilgą laiką ir nemažomis dozėmis vartoti kraujo krešumą mažinančius preparatus, bet tai didina kraujavimo riziką iš blužnies ir tokie vaistai galėjo sukelti mirtiną nukraujavimą.
Tokiais atvejais reikia elgtis labai atsargiai, kad gydant viena nepakenktum kitam. Surengėme nemažai konsiliumų su chirurgais, angiochirurgais. Tarėmės dėl gydymo taktikos“, – išskirtinį atvejį komentavo medikė.
Atkakliai ieškojo priežasties
KUL Vidaus ligų skyriaus vedėjos dėmesį patraukė tai, kad trombozė kojoje yra keista, nebūdinga tokio amžiaus žmogui, kuris yra judantis, vaikštantis, prieš tai susijusių simptomų neturėjęs.
Pasak jos, pagal tyrimų rezultatus buvo galima pagalvoti, kad kalbama apie pacientą, kuris be galo sunkiai kovoja dėl išgyvenimo. Realybėje moteris, kurios kūne buvo rasta tiek skirtingų ligos židinių ir prasidėjo uždegimas, mažai kuo skundėsi, jautėsi namuose kurį laiką gana gerai.
Vidaus ligų skyriuje pacientė praleido 17 dienų, visą šį laiką buvo stebima, kasdien buvo atliekami tyrimai. Anot medikų, situaciją sunkino tai, kad moters būklė darėsi vis labiau nestabili, ligonei sukarščiavus teko gydyti plataus spektro antibiotikais.
Pacientės būklei pradėjus blogėti, buvo skubiai paimtas biopsijos ėminys iš kraujuojančio naviko blužnyje. Ištyrę biopsinę medžiagą patologai nustatė, kad tai yra viena iš retesnių kraujo ligų – limfoleukemija (limfoma). Pasitarus su ligoninės vadovybe ėminys buvo išsiųstas į laboratoriją Vilniuje. Patologai operatyviai atliko tyrimus ir patvirtino B limfoblastinės leukemijos (limfomos) diagnozę.
Sulaukus tokios žinios jau kitą dieną klaipėdietė buvo skubiai išsiųsta į Vilniaus onkohematologijos centrą, kuris specializuojasi piktybinių kraujo ligų gydymo srityje.
KUL medikus nudžiugino neseniai sulaukta žinia, kad pacientė jau sugrįžo į Klaipėdą ir gydymas bus tęsiamas čia.
Svarbu nedelsti
„Visos dienos, kai pacientė buvo Vidaus ligų skyriuje, buvo labai intensyvios. Sudėtingiausia buvo tai, kad nebuvo įmanoma iškart nustatyti ligos diagnozės, prireikė daugybės skirtingų tyrimų, kol galiausiai nustatyti ligos židiniai. Laikas buvo labai brangus, nes pacientės savijauta blogėjo.
Jei ne ta įtarimų sukėlusi trombozė, viskas galėjo būti kitaip“, – apie retą atvejį kalbėjo Vidaus ligų skyriaus vedėja.
Gydytoja pabrėžė, kad moteris dėl jaučiamo skausmo kreipėsi į gydytojus nelaukdama dar ilgiau, kol jis praeis. Tik dėl to pavyko anksčiau išsiaiškinti tikrąsias skausmo priežastis.
Tačiau, I. Purtokaitės-Labutinienės teigimu, pastaruoju metu tenka gydyti vis daugiau pacientų, kurių ligos yra užleistos, toli pažengusios.
„Taip yra dėl pandemijos ir karantino. Tikrai daug atvejų yra uždelstų, nes žmonės, bijodami koronaviruso, nesikreipė dėl kitų ligų. Tačiau dabar jau matome, kad žmonės taip nebebijo ir ieško pagalbos nelaukdami, kol labiau pablogės.
Noriu priminti visiems: jei jaučiate ką nors negero, kreipkitės iškart, kaip įmanoma greičiau, o jei negerėja, reikia kreiptis pakartotinai. Kaip ir šios moters atveju, gali atrodyti, kad liga paprasta, bet vėliau paaiškėja, jog tai gali būti ir sudėtingas atvejis“, – nedelsti ragino gydytoja.
