„Pernai su didele nežinomybe susidūrė tiek gydytojai, tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros institucijos. Baimės buvo daug, tačiau išmokę gyventi naujosios realybės su koronavirusu sąlygomis turime pripažinti, kad padaryta ir klaidų – laikinas prevencijos programų sustabdymas pirmojo karantino metu ateityje gali turėti neigiamų pasekmių konkrečių žmonių sveikatos būklei“, – įspėja šeimos gydytoja, Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Jurga Dūdienė.
Jau nuo 2020 m. rudens vykdomos kontaktinės konsultacijos ne tik ligos atvejais, tačiau ir atvykstant profilaktiškai pasitikrinti visuose šeimos gydytojų kabinetuose.
Pasak J. Dūdienės, gydymo įstaigose yra saugi aplinka, kiekvienam pacientui skiriamas individualus laikas prevencinių programų atlikimui, daugumą jų atliekama arčiausiai paciento, taip nustatant galimus miokardo infarkto ar insulto rizikos veiksnius, arba anksti diagnozuojant vėžinius susirgimus.
Svarbiausia – dėmesys prevencijai
„Veiksmingiausių rezultatų gydant onkologinius susirgimus pasiekiama diagnozavus ligą ankstyvojoje stadijoje ir pradėjus gydymą kuo anksčiau. Tyrimai rodo, kad chirurginiam vėžio gydymui vėluojant 4 mėnesiams, mirtingumas išauga 6-8 proc., o tokiam pat terminui atidėjus radioterapiją ar sisteminį gydymą – 10 procentų.
Todėl visus gyventojus, kurie įtraukti į rizikos grupes ir gali nemokamai dalyvauti storosios žarnos vėžio, krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio ir priešinės liaukos vėžio diagnostikos programose, raginame tai padaryti nedelsiant“, – sako gydytoja radiologė, Nacionalinio vėžio instituto prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Briedienė.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje 2020 m. dalyvavo 172 tūkst. gyventojų – 34 proc. mažiau nei užpernai. Gimdos kaklelio vėžio programos dalyvių skaičius pernai sumažėjo 28 proc. iki 88 tūkst., krūties vėžio – 36 proc. iki 76 tūkst., priešinės liaukos vėžio – 43 proc. iki 51 tūkst., širdies ir kraujagyslių ligų – 27 proc. iki 214 tūkstančių.
Šioms programoms vykdyti pernai buvo numatyta skirti 23,7 mln. eurų, iš jų 8,4 mln. eurų liko nepanaudota.
„Šiuo metu pažangus Vakarų pasaulis didina investicijas į pirminę sveikatos prevenciją ir diagnostiką. Tuo tarpu mes ir toliau pasmerkiame save didžiulei ekonominei naštai, skirdami milžiniškas lėšas gaisrams gesinti – infarkto, insulto, pažengusios aterosklerozės ir kitų sunkių ligų gydymui.
Šią naštą galime sumažinti tik plėsdami sveikatos prevencijos apimtis ir kovodami su rizikos veiksnių mažinimu dar prieš užklumpant ligai“, – sako Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) Vilniaus skyriaus vadovė, Santaros klinikų gydytoja kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė.
Prevencija turėtų susirūpinti ir jaunesni asmenys
Pasak profesorės, ilgalaikė nuo 2006 m. vykdomos širdies ir kraujagyslių prevencijos programos stebėsena yra unikali ir labai naudinga, tačiau nėra pilnai išnaudojama. Jos rezultatai rodo, kad darbingo amžiaus žmonių grupėje rizikos veiksnių – rūkymo, dislipidemijos, arterinės hipertenzijos, nutukimo – paplitimas tebėra didelis, o mažėjimo tendencijos neženklios.
„Išvengti sunkių širdies ir kraujagyslių susirgimų galime tik užkirsdami kelią rizikos veiksnių plitimui. Todėl apie šių ligų grėsmę ir sveikatos prevencijos svarbą būtina kalbėti jau nuo vaikystės, jau dabar visoje populiacijoje prevencijos principus pradėti taikyti daug anksčiau, ateityje į prevencijos programą įtraukiant ir jaunesnio amžiaus asmenis, nei kad yra dabar“, – sako kardiologė.
Šiuo metu širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje 1 kartą per metus gali dalyvauti 40-54 m. metų vyrai ir 50-64 m. moterys.
Storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje kas 2 metus kviečiami dalyvauti visi asmenys, gimdos kaklelio vėžio programoje – 25-59 m. moterys (kas 3 metus), krūties vėžio programoje – 50-69 m. moterys (kas 2 metus), priešinės liaukos (prostatos) programoje – 50-69 m. vyrai (kas 2 metus).
Nepakanka vien vidinės motyvacijos
VLK duomenimis, dalyvavimas nemokamose sveikatos prevencijos programose per pirmuosius 2021 m. mėnesius vėl suaktyvėjo ir praktiškai pasiekė ikipandeminį 2019 m. lygį. Nepaisant to, lyginant su daugeliu Vakarų Europos valstybių, jis išlieka žemas – nė viena iš penkių prevencijos programų nesurenka 50 proc. tikslinės grupės dalyvių.
„Nors prevencijos programos Lietuvoje vykdomos jau keliolika metų, jų žinomumas tebėra menkas. Tai matome iš pacientų reakcijos, kai jiems šeimos gydytojai pasiūlo prevenciškai pasitikrinti sveikatą pagal kurią nors iš šių programų – vos vienetai yra girdėję apie jas“, – sako Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė J. Dūdienė.
Pasak jos, norint pasiekti geresnių rezultatų sveikatos prevencijos srityje nepakanka tik vidinės sąmoningų gyventojų motyvacijos – rūpesčio savo sveikata. Tam daugiau dėmesio galėtų skirti ir darbdaviai, sudarydami sąlygas darbuotojams reguliariai atlikti prevencinius sveikatos patikrinimus.
Taip pat vertėtų išnaudoti populiarėjančias gyvybės ir sveikatos draudimo rūšis, reikalaujant iš draudėjų reguliariai tikrintis sveikatą ir tokiu būdu laiku užkertant kelią lėtinių ligų atsiradimui bei vystymuisi.
Kviečia „grįžti“ pas gydytojus
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės teigimu, pernai sumažėjusį dėmesį sveikatos profilaktikai lėmė tiek apribotas sveikatos paslaugų prieinamumas, tiek ir visuomenėje atsiradusi baimė: „Nemažai žmonių dėl COVID-19 pandemijos ne tik numojo ranka į profilaktinius sveikatos patikrinimus gydymo įstaigose, bet ir vengė kreiptis į gydytojus atsiradus negalavimams“.
Higienos instituto duomenimis, pernai registruota 16,3 mln. apsilankymų pas gydytojus – 36 proc. mažiau nei užpernai (25,3 mln.). Šeimos gydytojai pernai sulaukė 7,7 mln. lankytojų – 37 proc. mažiau nei 2019 m. (12,3 mln.).
„Situacijai dėl koronaviruso pamažu rimstant, turime „grįžti“ pas gydytojus ir pasitikėti pacientams vėl pilnai atsivėrusia sveikatos sistema, kurioje įdiegtos bene griežčiausios COVID-19 kontrolės priemonės. Vasara sveikatos prevencijai yra bene tinkamiausias metas, kai atostogų sezono metu tradiciškai sutrumpėja eilės ir prie gydytojų kabinetų“, – sako V. Augustinienė.
Jai antrina ir gydytoja radiologė R. Briedienė: „Vasarą vėžys neatostogauja, todėl tinkamiausias laikas sveikatos prevencijai ir diagnostikai yra „dabar“. Norint pagal prevencijos programą pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, Nacionaliniame vėžio institute šiuo metu laukti reikėtų maždaug 2 savaites, dėl krūties vėžio – 2-3 savaites“.
Siekiant paskatinti aktyvesnį naudojimąsi prevencinėmis sveikatos programomis, gydytojų bei pacientų organizacijos inicijuoja ilgalaikę edukacinę kampaniją „Atgal pas gydytojus“. Prie jų prisijungia ir Lietuvos vaistinių asociacija – daugiau nei 700 šalies vaistinių apsilankę gyventojai taip pat bus kviečiami registruotis pas gydytojus prevencinėms sveikatos patikroms.
„Vaistininkai, kasdien bendraudami su gydytojais, pastebi jų susirūpinimą dėl to, kaip sumažėjęs sveikatos prevencijos priemonių naudojimas paveiks visuomenės sveikatos situaciją ilgu periodu. Todėl vaistininkai pacientus taip pat ragina nedelsti ir pasinaudoti visomis sveikatos sistemos siūlomomis prevencijos programų galimybėmis“, – sako Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
