Prieš penkerius metus įteisintas inovatyvus gydymo būdas – kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija – jau pasitarnavo kelioms dešimtims išsėtinės sklerozės nuvargintiems pacientams, kuriems nebepadėjo gydymas vaistais.
Santaros klinikose 25 išsėtine skleroze sergantiems pacientams jau atlikta autologinė, t. y. savų, kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, 4 pacientams rengiamasi ją atlikti.
Anos istorija: rankos ir kojos man nebepriklausė
41 metų Ana Staševičienė pusę savo gyvenimo – jau du dešimtmečius – serga išsėtine skleroze.
„Sveikatos būklė blogėjo, medikamentai nebeveikė, buvau priversta sėstis į neįgaliojo vežimėlį, sunkiai bevaldžiau rankas – rankos ir kojos man nebepriklausė, – prieš penkerius metus buvusią sveikatos būklę prisimena moteris. – Vis laukiau naujų medikamentų, tačiau viltis sulaukti pagerėjimo vis nutoldavo – vaistus įregistravus, mano liga jau nebeatitikdavo reikalavimų, būklė būdavo per sunki, gydytojai naujų vaistų skirti nebegalėdavo.“
A. Staševičienė su dėkingumu kalba apie dideles medikų pastangas įteisinti galimybę itin sunkia išsėtinės sklerozės forma sergančius pacientus gydyti inovatyvia metodika – autologinių, t. y. savų, kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija: „Nedaug šalių taiko šį metodą, todėl pagrįstai galima didžiuotis tokia išskirtine galimybe savo šalyje gauti inovatyviausią gydymo būdą, kompensuojamą valstybės, – sako pacientė.
– Buvau viena iš pirmųjų, kuriai Santaros klinikose atlikta tokia transplantacija. Nerimo buvo, turbūt tai suprantama. Tačiau gydytojai viską išsamiai paaiškino, kokius etapus teks įveikti. Ir įveikiau!“
Trisdešimtmečiams-keturiasdešimtmečiams – tai išsigelbėjimas
„Vienas iš svarbių momentų – pacientų, kuriems būtų taikoma kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, atranka: tie pacientai, kuriems medikamentinis gydymas nepadeda, kai progresuoja negalia, sveikatos būklė labai blogėja, yra ruošiami transplantacijai.
Šio gydymo tikslas – stabilizuoti ligą“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Nataša Giedraitienė.
Šio gydymo kompensavimo tvarka gali būti taikoma tiems pacientams, kurių ligos eiga recidyvuojanti-remituojanti, t. y. ligai būdingi naujų ar pasunkėjusių požymių ar simptomų epizodai, po kurių būna pagerėjimo laikotarpis, sveikatos būklė nuolat blogėja, progresuoja neįgalumas.
Pasak gydytojos neurologės N. Giedraitienės, šiuo gydymu liga stabilizuojama, daliai ligonių sveikatos būklė pagerėja: „30-40 metų turintiems pacientams toks ligos pažabojimas itin svarbus.
Po transplantacijos siekiama tokio gydymo rezultato, kuris leistų sugrąžinti paciento sveikatos būklę į buvusią prieš keletą mėnesių. Sustabdžius ligos progresavimą, skiriamas didelis dėmesys paciento sveikatos būklės stebėsenai, atliekami tyrimai“.
Gydymas – skirtingų sričių specialistų bendras darbas
Į paciento gydymo procesą įsitraukia daugiadalykė komanda – Santaros klinikų Neurologijos, Radiologijos ir branduolinės medicinos bei Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centrų gydytojai, nes kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos atliekamos onkohematologinėmis ir onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, taip pat ir sergantiesiems sunkiomis autoimuninėmis ligomis (išsėtine ar sistemine skleroze).
Gydymą sudaro keletas etapų, kurie užtrunka 2–3 mėnesius. Paciento parengimas kamieninių kraujodaros ląstelių surinkimui, chemoterapija, kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija.
Prieš transplantaciją pacientui skiriama intensyvi chemoterapija, kad būtų nuslopinta imuninė sistema – pašalinamos ligą sukeliančios imuninės ląstelės. Atlikus autologinę kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją, atkuriama kraujodara – ima gamintis sveiki kraujo kūneliai ir atkuriama imuninė sistema.
„Šios procedūros išsekina ir fiziškai, ir emociškai. Buvo metas, kai po chemoterapijos imunitetas buvo visiškai sunaikintas, vienu metu buvo prikibusios net penkios infekcijos.
Pacientai tuo laikotarpiu būna izoliuoti ir itin saugomi, artimiesiems neleidžiama jų lankyti. Labai sunku matyti savo vyrą ir nebūti jo apkabintai, – sunkias patirtis prisimena A. Staševičienė – Atsimenu ir gydytojo hematologo Valdo Pečeliūno žodžius, kurie suteikė vilties.
Jausdamasi klaikiai, klausiau gydytojo paaiškinimų apie tolesnį gydymą, o mano akys maldavo pagalbos. Ir jis pasakė: „Mes darom, ką galim, o jums tą reikia iškentėti“. Iškentėti reiškė, kad tai turės pabaigą. Taip ir buvo. Transplantacija reiškė mano gimimą iš naujo: dabar pati vaikštau, dirbu, dalyvauju visuomeninėje veikloje“.
Invalidizuojanti jaunų žmonių liga. Kaip ją atpažinti?
Išsėtinė sklerozė – tai centrinės nervų sistemos liga, kuri pažeidžia galvos ir stuburo smegenis bei regos nervus. Liga dažniausiai prasideda galūnių nusilpimu, jutimo sutrikimais, vienpusiu regos pablogėjimu, rečiau – kitais reiškiniais. Klasikiniais išsėtinės sklerozės simptomais laikomi:
– motoriniai sutrikimai (galūnių silpnumas ar nejudrumas, raumenų įtampa);
– jutimo pakitimai (užtirpimas, nejautra, badymo ar dilgsėjimo pojūtis, rečiau skausmas);
– pusiausvyros sutrikimai (mėtymas į šonus vaikštant, smulkių judesių pasunkėjimas);
– regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis;
– šlapinimosi, tuštinimosi, lytinės funkcijos sutrikimai;
– nuotaikų kaita, negebėjimas susikaupti, depresija.
Galimi įvairūs ir kiti simptomai bei jų deriniai, kuriuos atpažins gydytojas neurologas. Kai kurie reiškiniai gali trukti trumpai, kiti ilgiau ar net visą gyvenimą. Simptomai gali kartotis ir praeiti savaime. Dažniausiai pasitaiko besikartojantys paūmėjimai (ligos atakos) ir pagerėjimai (remisijos) – tai recidyvuojanti-remituojanti ligos eiga.
Tuomet atsiradę neurologiniai simptomai po tam tikro laiko visiškai išnyksta, sergančiojo būklė būna gera, tačiau gali pasikartoti arba atsirasti naujų simptomų. Kartais atsiradę ligos reiškiniai nuo pat pradžių laipsniškai progresuoja, prisideda vis nauji simptomai, ir būklė nuolatos blogėja.
