Bendrovė „Froceth“ – pirmoji ir viena iš nedaugelio biotechnologijų įmonių Baltijos šalyse, gaminanti pažangios terapijos vaistinius preparatus, individualiai pritaikytus kiekvienam pacientui.
Įmonė veiklą pradėjo 2014 m., suvienijusi kvalifikuotus ir ilgalaikę patirtį turinčius gydytojus, biomedicinos mokslų daktarus, molekulinės biologijos specialistus.
Nuo tada Lietuva prisijungė prie pažengusių pasaulio šalių, kurios pažangios terapijos technologijas pradėjo derinti su tradicinės medicinos metodais.
Apie tai – pokalbis su „Froceth“ atstovu biomedicinos mokslų daktaru Adu Darinsku.
– Kas yra vėžio imunoterapija, kokiais atvejais ji gali būti taikoma?
– Sergančio onkologine liga žmogaus imuninė sistema negeba kontroliuoti navikinių ląstelių. Vėžio imunoterapija padeda atkurti tinkamą imuninės sistemos veiklą.
Vėžio imunoterapija naudojant dendritinių ląstelių preparatą (DLP) yra pagalbinė vėžio gydymo priemonė, kurią sukuriame kiekvienam pacientui individualiai. Preparatui kurti naudojami iš paciento kraujo išskirti monocitai, laboratorijoje jie paverčiami dendritinėmis ląstelėmis. Jos įsotinamos vėžio, kuriuo serga pacientas, antigenais ir tinkamai subrandinamos.
Šis preparatas tiesiogiai neveikia vėžio – gydomąjį efektą sukelia „auklėdamas“ imuninę sistemą ir versdamas ją ne toleruoti, o atpažinti vėžio ląsteles ir kontroliuoti jų veiklą. Vėžio imunoterapija gali būti individualiai taikoma gydant odos melanomą, inkstų vėžį, prostatos vėžį, centrinės nervų sistemos (galvos ir nugaros smegenų) gliomas. Gydytojų sprendimu ši imunoterapija gali būti taikoma gydant ir kitas piktybines ligas.
– Kas yra ląstelės žudikės, ką jos gali nuveikti onkologinio ligonio labui?
– Vėžio imunoterapija citokinais indukuotomis ląstelėmis žudikėmis (CIK) yra vienas pasyviosios imunoterapijos būdų, nes, skirtingai nei aktyvioji imunoterapija dendritinių ląstelių preparatais, CIK geba tiesiogiai jungtis prie vėžio ląstelių ir jas sunaikinti. Daugybė klinikinių tyrimų įrodė, kad CIK ląstelės gali padėti išvengti ligos atsinaujinimo, sustabdyti jos progresavimą ir padidinti bendrą išgyvenusių pacientų dalį, o drauge pagerinti vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybę.
Patekusios į paciento kūną CIK iš karto keliauja į vietą, kurioje formuojasi navikas, ir pradeda naikinti vėžio ląsteles. CIK veikia akimirksniu – joms nereikia jokios pagalbos iš paciento imuninės sistemos. Tai itin svarbu ligoniams, kurių būklė taip susilpnėjusi, kad organizmas nebesugeba duoti ligai būtino atsako. Dėl šios savo savybės CIK yra priskiriamos prie pasyviosios imunoterapijos, nes žmogaus imuninę sistemą ne stiprina, o ją iš esmės pakeičia.
Yra duomenų, kad chemoterapija didina vėžio jautrumą imunoterapijai bei spindulinei terapijai, ir atvirkščiai. Remiantis šiais duomenimis, onkologijoje įsitvirtina chemoimunoterapijos koncepcija, pagal kurią vien tik imunoterapija, chemoterapija ar taikinių terapija nėra pajėgios efektyviai kontroliuoti vėžio, todėl šiuos vėžio gydymo metodus būtina racionaliai derinti.
– Kur ši pažangi vėžio imunoterapija taikoma praktikoje? Ir kaip ji derinama su standartiniais gydymo būdais?
– Vėžio imunoterapija taikoma gydymo įstaigoje, kurios gydytojas paskyrė pacientui šį gydymo būdą. Gydytojas sudaro paciento gydymo planą derindamas dendritinių ląstelių ar citokinais indukuotų ląstelių žudikių preparatus su standartiniais vėžio gydymo būdais. Mūsų laboratorija pagal gydytojo paskyrimą pagamina ir išduoda sertifikuotus preparatus gydymo įstaigai, kad ji galėtų taikyti šį metodą.
Iki šiol DLP preparatais gydyta daugiau nei 200 pacientų, CIK – daugiau nei 50.
Apie gydymą – iš pacientų lūpų
– Vilnietė dailininkė Danguolė Šerstinskaja (52 m.) onkologinės ligos diagnozę išgirdo ne kartą.
– 2007 metais jai nustatytas antros stadijos krūties vėžys. Po to buvo operacija, chemoterapija, radioterapija. Po ketverių metų paaiškėjo, kad liga progresuoja, – teko ir vėl gydytis. Dar po 4 metų moteriai nustatytas skydliaukės vėžys.
– „Man pasidarė neramu, kad nėra ilgalaikio ligos atoslūgio. Pradėjau domėtis, ką galėčiau padaryti, kaip sau padėti. Pažįstamam amerikiečiui, dirbusiam onkologijos srityje, papasakojau savo istoriją ir paklausiau, ką jis patartų man daryti. O jis atsakė: šiuo metu pažangiausias gydymas – dendritinių ląstelių imunoterapija“, – prieš šešerius metus vykusį pokalbį prisiminė Danguolė.
– Apie tai moteris pradėjo klausinėti gydytojų Lietuvoje, tačiau išgirdo tik abejones – neva tai naujas, dar neištyrinėtas metodas. Tuo metu įmonė „Froceth“ dar tik žengė pirmuosius žingsnius, o pacientams, pasiryžusiems vėžio imunoterapijai, preparatai buvo ruošiami užsienyje.
– „Nors lietuviai medikai ir abejojo, labiau pasitikėjau amerikiečiu gydytoju. Jis man sakė, kad blogiausia, kas gali nutikti, – terapija gali nesuveikti“, – pasakojo D.Šerstinskaja.
– Jau po pirmos suleistos preparato dozės ji pajuto grįžtančias jėgas, o po ketvirtos vėžio žymenų rodiklis nukrito daugiau nei perpus – tokio rezultato nebuvo nuo pat gydymosi pradžios.
– Eina jau penkti metai, kai baigėsi imunoterapija. Danguolė jaučiasi puikiai, kaip pati sako, taip pat kaip iki ligos.
– Norėdama, kad ligoniai daugiau dalintųsi apie gydymo metodus, socialiniame tinkle „Facebook“ ji įkūrė grupę „Diagnozė vėžys – pasikalbėkim“. Grupėje, kuri šiuo metu vienija apie 5 tūkstančius žmonių, yra jau ne vienas, sėkmingai išbandęs vėžio imunoterapiją ar šiuo metu besigydantis.
