Pernai po Kalėdų moteris pasiskundė sūnui Mindaugui, kad ant kojos pradėjo šlapiuoti keistas darinys. Jis buvo patamsėjęs ir beveik centimetro skersmens.
Moteris tikino, kad šis darinys galėjo atsirasti beveik prieš dvejus metus. Buvusi mokytoja naudojo įvairius tepalus. Ji manė, kad tai nedidelis odos pažeidimas, kuris gali savaime išnykti. Sofija ramino save, kad jai juk neskauda, todėl neieškojo medikų pagalbos.
Buvo dar viena aplinkybė, kodėl moteris atidėliojo vizitą pas šeimos gydytoją. 2020-aisiais prasidėjus antrajai pandemijos bangai garbingo amžiaus pedagogę kamavo nerimas užsikrėsti koronavirusu.
Sofijos artimieji nutarė, kad reikėtų padaryti kojos nuotrauką ir nusiųsti pažįstamiems medikams, gal jie galėtų patarti. Šlapiuojančio darinio nuotrauka kėlė vis daugiau įtarimų, todėl Mindaugas nusiuntė ją ir šeimos gydytojai, pas kurią anksčiau lankėsi jo mama.
Tą pačią dieną buvo gautas siuntimas vykti į Nacionalinį vėžio institutą ir atlikti tyrimus.
„Mums pasisekė, kad šeimos gydytoja greitai sureagavo. Pamačiusi odos nuotrauką ji išrašė siuntimą, todėl galėjome nuvežti mamą tiesiai pas onkologus“, – pasakojo Mindaugas.
Atlikus tyrimus buvo nustatyta melanoma ir skubiai atlikta operacija. Po jos buvusi mokytoja jaučiasi gerai.
Sofijos sūnus Mindaugas pasakojo, kad giminėje niekas nėra sirgęs odos vėžiu. Istorija, kuri nutiko vilniečio motinai, parodė, kad vyresnio amžiaus žmonės dažnai delsia ieškoti pagalbos dėl odos vėžio, nes ši liga prasideda be skausmo.
„Odos vėžys yra matomas, tik svarbu laiku reaguoti ir ieškoti pagalbos“, – patarė Mindaugas.
Nacionalinio vėžio instituto gydytojas medicinos mokslų daktaras Kęstutis Barštys įspėjo, kad odos melanoma – itin piktybiškas navikas, išsivystęs iš odoje esančių ląstelių melanocitų, gaminančių pigmentą melaniną.
Melanoma sudaro mažiau nei 5 procentus visų odos piktybinių auglių, bet mirštamumo nuo šios ligos rodiklis yra vienas didžiausių. Melanoma sudaro daugiau nei 90 procentų visų mirčių nuo odos vėžio.
Apie 30–50 procentų melanomos atvejų išsivysto iš melanocitinių apgamų. Dažnai melanomos prasideda pigmentine dėme ant sveikos odos.
Vienas didžiausių rizikos veiksnių, sukeliančių melanomą, yra ultravioletinė spinduliuotė (saulės poveikis, soliariumai) ir individualios žmogaus savybės, pavyzdžiui, padidėjęs jautrumas saulės spinduliams, daugybiniai apgamai ar pigmentinės dėmės, šeiminė anamnezė. Melanoma gali atsirasti ir tose kūno vietose, kurios nėra veikiamos tiesioginių saulės spindulių.
– Kokios stadijos dažniausiai būna nustatoma melanoma?
– Dažniausiai diagnozuojama I ir II stadijų melanoma. Rizika susirgti didėja su amžiumi, tačiau odos melanoma gali susirgti ir jauni žmonės. Dažniau serga 40–60 metų žmonės. Moterims melanoma nustatoma dažniau nei vyrams. Žmonės, kurių artimi giminaičiai yra sirgę melanoma, turi didesnę tikimybę kada nors susirgti šia liga.
– Kodėl sakoma, kad oda turi atmintį?
– Kaitinimasis saulėje yra blogas įprotis, nes pigmentą koncentruojantys apgamai nieko nepamiršta. Jie yra veikiami kaskart būnant saulėje, todėl didėja pigmentinių ląstelių genetinės mutacijos tikimybė.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į dirbtinę ultravioletinę spinduliuotę, kurią žmogus gali gauti lankydamasis soliariume.
2003 metais buvo aprašytas Švedijoje ir Norvegijoje atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti ryšį tarp melanomos ir kaitinimosi soliariume.
Skandinavijos mokslininkų tyrime dalyvavo 106 379 moterys. Jos buvo stebimos vidutiniškai 8 metus. Buvo nustatyti 187 melanomos atvejai. Šio tyrimo rezultatai patvirtino priežastinį ryšį tarp naudojimosi soliariumais ir melanomos išsivystymo.
Melanomos rizika ypač didėja 20–29 metų moterims, kurios mėgsta degintis soliariume. Šis tyrimas įrodo, kad iš tiesų naudojimasis soliariumais didina riziką susirgti melanoma. Mūsų šalyje kasmet nustatoma daugiau nei 300 naujų odos melanomos atvejų. Tai sudaro apie 2 procentus visų naujai nustatomų onkologinių ligų Lietuvoje.
– Kokie požymiai išduoda, kad apgamas yra suvėžėjęs?
– Sveikų apgamų spalva yra rusva, jie būna taisyklingos formos, krašto kontūras lygus, o paviršius švelnus.
Tuo metu supiktybėjęs apgamas didėja nevienodai į visas puses, todėl melanomai būdinga netaisyklinga forma. Paviršiaus spalva tampa netolygi, atsiranda ir kitos spalvos intarpų. Neretai darinio kraštai parausta. Taigi pagrindiniai melanomos požymiai yra netaisyklinga forma ir pakitusi spalva.
Melanoma odoje auga greitai. Negydomas navikas skverbiasi gilyn į odą, jo paviršius tampa gruoblėtas. Kartais navikas darosi panašus į mazgą, jis gali išopėti. Ilgainiui metastazių gali atsirasti sritiniuose limfmazgiuose, taip pat kitose nuo pirminio židinio nutolusiose odos vietose ir vidaus organuose.
Bet koks odoje atsiradęs darinys, kuris neišnyksta per pusantro ar du mėnesius, – rimta priežastis apsilankyti pas gydytoją. Nors nedaug įprastinių apgamų virsta melanoma, kilus įtarimui nereikėtų delsti. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo sėkmingesnis būna gydymas.
– Kokiais būdais diagnozuojama melanoma?
– Ji nustatoma atliekant įvairius tyrimus, pavyzdžiui, gali būti taikoma dermatoskopija, atliekama biopsija. Radiologiniai tyrimai padeda įvertinti ligos išplitimą organizme, o genetiniai tyrimai, kurie skiriami po melanomos audinio biopsijos, padeda parinkti gydymo taktiką progresuojančios ligos atveju.
– Kaip dažnai yra atliekama operacija?
– Tinkamiausias odos melanomos gydymo būdas – chirurginis. Gydytojas planuoja operaciją atsižvelgdamas į paciento amžių, bendrą sveikatos būklę, naviko dydį, vietą, kurioje jis yra, jo įsiskverbimo į gilesnius odos sluoksnius gylį, į tai, ar pažeisti sritiniai limfmazgiai.
Operuojant taikoma bendroji nejautra, šalinamas ne tik pakitęs apgamas, bet ir šiek tiek aplink darinį esančios sveikos odos. Tai padaryti būtina, kad aplink apgamą sveikai atrodančioje odoje neliktų piktybinių ląstelių.
Dažniausiai po chirurginio gydymo nereikia persodinti odos. Tuo atveju, jei pašalinama nemažai odos ir lieka didelė žaizda, būtina persodinti odą.
Kai ant žaizdos perkeliamas odos lopas, uždedamas tvarstis, po kelių dienų patikrinama, ar žaizda gerai gyja. Taip pat būtina apžiūrėti ir tą žaizdą, kuri liko paėmus odos lopą. Jei abi žaizdos gyja gerai, maždaug po 10 dienų pacientas išrašomas į namus.
Nors iš pradžių persodinta oda atrodo negražiai, vėliau randai tampa vis mažiau pastebimi.
Kartais operacijos metu šalinami vadinamieji sarginiai limfmazgiai, nes piktybinės ląstelės gali būti nukeliavusios ir iki jų.
Po operacijos atliekamas pakartotinis radiologinis tyrimas dėl galimo ligos išplitimo, taip pat skiriamas genetinių mutacijų tyrimas.
Kiekvienas atvejis yra aptariamas konsiliume – jame dalyvauja ne tik chirurgai, bet ir radioterapeutai, chemoterapeutai. Vėliau, jei ligos progresavimo požymių nėra, pacientas stebimas konsultacinėje poliklinikoje.
Jei įtariamas melanomos išplitimas, papildomai atliekami viso kūno kompiuterinės tomografijos (KT) arba pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimai. Kai metastazių atsiranda odoje, paodyje, kur galima išoperuoti, planuojama nauja operacija.
Jei metastazių ypač daug ir sudėtinga jas pašalinti, jei yra patvirtinta melanomos genetinė mutacija, gali būti skiriama vadinamoji taikinių terapija, kurią planuoja chemoterapeutai.
Kuo anksčiau nustatoma melanoma, tuo lengvesnis gydymas, paprastesnė ligos eiga, kuri dažniausiai baigiasi stebėjimu ir palankia prognoze.
