Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nustatė, kad taikant prevencines priemones mirties nuo vėžio atvejų skaičius galėtų sumažėti net 32 procentais, o dėl efektyvaus gydymo – dar 26 procentais.
Statistika – daug žadanti, bet siaučiant koronaviruso pandemijai onkologinius pacientus gydyti ir stebėti tapo sudėtingiau.
Sunku patekti pas specialistus, prisiskambinti į gydymo įstaigas, pacientai bijo jose lankytis, nes priklauso didelės rizikos grupei. O gydytojai pastebi uždelstų vėžio ligos formų ir atsinaujinusios ligos atvejų skaičiaus didėjimą.
Ką turi žinoti kiekvienas sirgęs arba sergantis vėžiu ir kaip pacientai gali sau padėti? Apie tai kalbėjomės su gydytoja onkologe Edita Juodžbaliene.
– Su kokiais iššūkiais dabar susiduria onkologai?
– Dirbant su sunkiomis ligomis sergančiais pacientais iššūkių visada pakako. Žinoma, šiuo metu jų tik padaugėjo: šeimos gydytojai sunkiau pasiekiami, atliekama mažiau profilaktinių tyrimų.
Taip pat priimant pacientus daugiau dėmesio skiriama, kad būtų laikomasi visų prevencinių priemonių dėl COVID-19. Galbūt ir patys pacientai pernelyg atmestinai rūpinasi savo sveikata. Vieni bijo infekcijų, kiti neprisiskambina gydytojui ir nutaria laukti.
Ne visi pasidomi, kad tie, kuriems įtariami piktybiniai navikai, turi galimybę greitai išsitirti per žaliąjį koridorių.
– Kokius tyrimus privaloma reguliariai atlikti persirgus vėžiu, kad liga neatsinaujintų?
– Po vėžio gydymo stebėjimo laikotarpiu onkologai dažniausiai stebi naviko atsiradimo vietą, galimus ligos plitimo kelius ir svarbiausius vidaus organus (plaučius bei kepenis). Tiek onkologai, tiek šeimos gydytojai sutinka, kad pagrindiniai, bent kartą per metus privalomi tyrimai yra plaučių rentgenas, vidaus organų echoskopija, o moterims – ginekologo konsultacija. Šie tyrimai reikalingi vizitui pas onkologą.
– Žinoma, kiekvieno žmogaus ligos istorija skirtinga, todėl gydytojai onkologai gali skirti ir kitų tyrimų, atsižvelgdami į vėžio tipą, ligos stadiją, agresyvumą.
Visų šių tyrimų tikslas yra prevencinis – pamatyti ligos atsinaujinimo židinius, jei tokių yra, ir laiku pradėti reikiamą gydymą.
– Kas kiek laiko reikia lankytis pas gydytoją persirgus vėžiu?
– Apsilankymų pas onkologą dažnis priklauso nuo naviko tipo, agresyvumo ir laikotarpio, praėjusio nuo taikyto gydymo. Jeigu nuo agresyvaus naviko gydymo pabaigos praėjo pusė metų, stebėjimas yra intensyvesnis, o prieš 5 metus gydytus navikus po ilgo stebėjimo jau laikome išgydytais. Žinoma, profilaktiniai tyrimai tokiems pacientams ir toliau atliekami, bet jau nebūtina reguliariai lankytis pas onkologus.
– Ką savo sveikatos labui gali padaryti vėžiu persirgę pacientai, kad liga nebesugrįžtų?
– Pasveikus nuo vėžio nevalia atsipalaiduoti, nes liga gali bet kada atsinaujinti, ypač svarbūs pirmieji penkeri metai po vėžio gydymo. Be to, tie, kurie jau sirgo vėžiu, turi didesnę riziką susirgti ir kitais pirminiais piktybiniais navikais.
Tinkama mityba, pagal jėgas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, sveikas gyvenimo būdas yra būtina siekiant sumažinti riziką vėl susirgti.
Ypač rūpintis patiems stebėsena po vėžio gydymo svarbu dėl to, kad šiuo metu sunkiau patekti pas šeimos gydytojus konsultacijos, atlikti tyrimus.
Baigus gydymą tiek šalutinių reiškinių, tiek ir pačios ligos atsinaujinimo rizika išlieka, todėl gydytojai leidžia pacientams vartoti augalus ar iš jų pagamintus preparatus siekdami išvengti vėžio atkryčio, pastiprinti ląstelinį imunitetą.
Tiesa, dėl jų vartojimo reikėtų pasitarti su onkologu, ypač jei dar vyksta aktyvus gydymas.
– Kokią įtaką onkologijoje užima fitoterapija?
– Lietuva – augalų kraštas. Fitoterapeutai sutaria, kad žmogaus organizmui naudingiausi tie augalai, kurie auga jo gimtinėje. Lietuvoje leidžiama vartoti 189 žolinius augalus, o onkologiniams ligoniams tinka mažiau nei 50 rūšių vaistažolių.
Viena vaistažolių, augančių Lietuvoje, yra didžioji ugniažolė.
Tradicinėje medicinoje naudojami vaistai veikia efektyviai ir greitai, tačiau dažnu atveju turi ir šalutinį poveikį, gali pakenkti sveikoms organizmo dalims.
Būtent čia išryškėja augalų nauda po gydymo – jie gali tapti natūraliu apsaugos diržu, padedančiu atkurti vaistų ir gydymo nualintą ląstelinį imunitetą, padėti greičiau atsigauti po ligos, sumažinti skausmą ir atkryčio tikimybę.
Tokiais atvejais, kai kartojasi šlapimo takų infekcijos, po chemoterapijos sutrinka virškinimas, kepenų darbas, išopėja gleivinės, augalinės medžiagos yra naudinga ir vertinga pagalba šalia tradicinės medicinos.
– Daug kalbama apie ugniažolių poveikį gydant vėžį. Ką apie tai manote?
– Toks ugniažolių poveikis žinomas jau seniai. Lietuvoje yra specialistų, kurie fitoterapiją po įvairių ligų gydymo taiko daugiau nei 20 metų.
Ugniažolės turi daug alkaloidų ir glikoproteinų – šios medžiagos labai svarbios su onkologinėmis ligomis kovojantiems ligoniams.
Ugniažolių alkaloidai neveikia sveikų organizmo ląstelių, tik piktybines – ypač adenokarcinomas, sarkomas, melanomas. Ugniažolių glikoproteinai taip pat veikia tik pakitusį audinį ir jo ląsteles. Dėl to ugniažolių preparatai naudojami kaip pagalbinė priemonė gydant onkologines ligas.
– Ką reikia žinoti, jei vartojame ugniažoles po vėžio gydymo?
– Ugniažolės yra stipriai veikiantys augalai, todėl patiems jų virti nerekomenduočiau. Internete dalijamasi įvairiais ugniažolių arbatų ar užpilų receptais, tačiau nežinant tikslių ugniažolių dozių, ruošiant arbatas ar raugus patiems galima apnuodyti kepenis.
Svarbu žinoti, kad ugniažolių naudingosios savybės kovojant su vėžiu geriausiai atsiskleidžia vartojant jas su kitais augalais, pavyzdžiui, gysločiais, medetkomis – tuomet sustiprinamas gydomasis poveikis ir apsisaugoma nuo jos nuodingo šalutinio poveikio. Tad naudos iš ugniažolių galima gauti tik tuomet, jei jų preparatai tinkamai paruošti, kai žinomos tikslios jų proporcijos ir dozės.
Kaip ir visų kitų vaistų atveju, reikėtų vartoti tik patikrintus, dozuotus, saugius ir Lietuvoje registruotus žolinius preparatus, už kuriuos atsako jų gamintojai. Svarbu suprasti, kad vaistas nuo nuodo skiriasi tik doze, todėl gydytojai rekomenduoja neeksperimentuoti ir rinktis jau vaistininkų pagamintas tabletes su aiškiu veikliųjų medžiagų kiekiu.
Atminkite, kad net vartojant daugiau augalų tai nėra geriau.
– Kokius 3 svarbiausius patarimus duotumėte pacientams, persirgusiems vėžiu?
– Pirmiausia – svarbu patiems pasirūpinti savo sveikata ir per anksti nenutraukti vėžio atkryčio stebėjimo proceso, kuris įprastai trunka ne mažiau nei penkerius metus.
Antra – be profilaktinių tyrimų ir tradicinės medicinos, šiuo laikotarpiu fitoterapeutai rekomenduoja imunitetą stiprinti vartojant antioksidantus, ugniažolių preparatus.
Galiausiai trečia – svarbu neeksperimentuoti ir tiksliai laikytis gydytojų onkologų nurodymų, patiems nebandyti nežinomų preparatų, ar tai būtų augalinės kilmės produktai, ar cheminiai.
Visada pasitarkite su gydytojais dėl jų vartojimo ir jiems leidus vartokite tik vaistinėse parduodamus preparatus.
