Daugiau nei pusė dirbančių sėdimą darbą suserga šia liga: ypač apkartina atostogas ​Patarimai, kaip pasiruošti kelionei

2021 m. gegužės 20 d. 19:00
Šiltuoju metų laiku, ypač vasarą, dauguma žmonių skundžiasi kojų negalavimais: skausmu, sunkumu, tinimu. Tyrimais patvirtinta, kad karštis, ilgalaikis sedėjimas darbo vietoje ar transporto priemonėse bei stovėjimas yra pagrindiniai kojų venoms kenkiantys veiksniai.
Daugiau nuotraukų (4)
Kojų skausmas, sunkumas ar tinimas vasarą vargina net ir tuos žmones, kurie neserga jokiomis venų ligomis. Pasitaiko, kad darbo vietoje beveik nepakildami prasėdime ištisą dieną – tiek pat sėdėtume lėktuve, skrendančiame iš Paryžiaus į Niujorką. Bet po skrydžio tikrai pagalvotume, kad tokia kelionė buvo ne į naudą lyg „švininėms“, pavargusioms ir apsunkusioms kojoms. O štai po ilgos darbo dienos retai susimąstome, kokią žalą sėdėjimas padarė mūsų kojų venoms.
Žinoma, po vieno sėdėjimo ar stovėjimo „seanso“ kojų venų varikoze nesusirgsime, tačiau dėl kraujo sąstovio venose ilgainiui sunegaluoja maždaug 55 proc. sėdimą darbą dirbančių žmonių, taigi, kas antras gyventojas.
Dėl kojų problemų galima kaltinti žmogaus anatomiją bei evoliuciją. Kadaise žmonės atsistojo ant dviejų kojų, užuot bėgioję keturiomis. Tačiau stati laikysena sukėlė didžiulę problemą: kaip padaryti, kad kraujas iš pėdų pasiektų širdį, tekėdamas prieš traukos jėgą? Laikui bėgant, gamta, evoliucija šiai problemai spręsti sugalvojo labai gerą struktūrą – venų vožtuvus.
Kai venos ir vožtuvai yra geros būklės, kraujas teka normaliai ir grįžta į širdį. Esant tam tikroms aplinkybėms, uždegimas pažeidžia venas, vožtuvus ir kraujas nebegali efektyviai nukeliauti atgal į širdį. Jis nenuteka iš kojų, ir būtent tai sukelia skausmą bei sunkumą. Atsiradus būdingiems požymiams bei simptomams yra diagnozuoja lėtinė venų liga.
Kaip pasiruošti kelionei
Nors kelionių režimas pademijos metu dar nėra toks, kaip anksčiau, ne vienas žmogus per atostogas vėl planuoja keliauti. Ką daryti, kad skaudančios ir sutinusios kojos neužgožtų taip lauktų įspūdžių?
Visų pirma, apie kelionei reikalingus daiktus: rūbus, apavą, dovanas ir t.t pradedame galvoti gerokai iš anksto. Pradėti rūpintis reiktų bent 2 savaitės iki suplanuotos išvykos.
Tinkama avalynė. Ją būtina išsirinkti iki kelionės ir „išbandyti“. Labai dažnai atrodytų patogūs batai ima spausti ar trinti aktyviai dėvint juos visą dieną. Ypač svarbios ortopedinės jų savybės – pėdos padėtis ir judesiai atsiliepia ir blauzdos raumenims, o šie, kaip žinia, yra svarbiausias kojų geros veninės kraujotakos veiksnys.
Judėjimas ir skysčiai. Prieš kelionę patariama daugiau pajudėti, išgerti didesnį kiekį skysčių.
Kompresinės kojinės. Net ir sveikiems žmonėms rekomenduojama įsigyti ir išbandyti kompresines kojines. Jas reiktų dėvėti ilgų kelionių metu, todėl labai dažnai ant pakuotės rašoma „travel“ arba profilaktinės kompresijos klasės kojinės.
Jau prasidėjus kelionei galioja tos pačios rekomendacijos: vartoti daugiau skysčių, nepamiršti judėjimo net ir skrydžio metu (pavyzdžiui, judinti kojos pėdą aukštyn žemyn), esant galimybei atsistoti ir šiek tiek pavaikščioti, nedevėti aptemptų nepatogių rūbų, nedevėti diržų ir kojas apspaudžiančių batų, nesedėti sukryžiuotomis kojomis. Taip pat skrydžio metu nerekomenduojama gerti migdomųjų vaistų, nes giliai įmigęs žmogus praranda galimybę pajudėti ir taip padėti savo kojoms.
Žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinės venų ligos ir dažnai keliaujantiems lėktuvais, kyla krešulių susiformavimo rizika (amerikiečių aprašytas ekonominės klasės sindromas). Pasitaiko atvejų, kad ilgesnį laiką lėktuvu skrendantis žmogus atsistojęs tiesiog krinta negyvas dėl staiga susiformavusio krešulio giliojoje venoje. Manoma, kad tai nutinka dėl lėktuve patiriamo slėgių skirtumo. Todėl skrendant lėktuvu ilgiau nei 10 valandų reiktų prisiminti apie kraujo užsistovėjimo vienoje vietoje riziką.
Kelionėje laisvą minutę galima naudingai išnaudoti kojų poilsiui. Kojas galite pasikelti aukščiau, jei tai leidžia aplinka ir netrikdysite aplinkinių. Geriausia – atsigulti ant nugaros ir pakėlus ištiestas kojas aukštyn atremti į sieną, jei tai jūsų viešbučio kambarys, arba į medį, jei atokvėpiui pasirinkote parką. Kartu lankstydami pėdas dar labiau suaktyvinsite galūnės veninę kraujotaką. Visą tai pagyvins veninio kraujo nutekėjimą iš galūnių, sumažins veninio kraujo sąstovį.
Atkreipkite dėmesį, jei jūsų kojos apsunkusios, tinsta, skauda, simptomai tik aštrėja – nereikia numoti ranka, būtina susimąstyti, ar tai ne lėtinė venų liga. Ji – tai progresuojanti liga, kurios pasekmės – blogesnė gyvenimo kokybė: skausmas tik intensyvėja, miego kokybė blogėja, taip pat sutrinka veninė kraujotaka, ko pasekoje atsiranda net ir opos. Todėl laiku rūpintis kojomis ne tik prieš kelionę, bet ir visada mylėti jas.
Viena iš efektyvių venų ligų profilaktikos ir gydymo priemonių yra venotonikai – sisteminiai vaistai. Tik geriami vaistai patenka į venos vidų. Veikdami venos viduje, geriami vaistai padidina venos tonusą, mažina uždegimą, pagerina skysčių sugrįžimą iš kojų į širdį.
Mikronizuota flavonoidų frakcija – tarptautiniu mastu pripažinta lėtinės venų ligos gydymo rekomendacija ir turi stipriausius įrodymus skausmui,sunkumui, tinimui mažinti.
Nepamirškite, kad dėl kamuojančių simtomų visada labai svarbu laiku pasikonsultuoti su vaistininku ir gydytoju.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su „Servier pharma".

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.