Įprastai žmonės, sakydami žodį „herpesas“, turi omeny žaizdelėmis virstantį bėrimą pūslelėmis ant odos ir gleivinės. Lūpų pūslelinė – viena iš herpes viruso „šeimos narių“, medicinoje vadinama paprastuoju arba 1-ojo tipo herpes. Specialistai yra paskaičiavę, kad net 90 proc. žmonių visame pasaulyje nešioja šį virusą nerviniuose mazguose, todėl imuninė sistema negali jo pilnai pašalinti. Jeigu virusas ten įsikūrė, vadinasi, nešiosime jį visą gyvenimą.
Nesvarbu, kad kai kuriems šių nešiotojų pūslelinė per šį laiką pasireikš gal tik 1-2 kartus, nors Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad prieš keletą metų herpes virusu sirgo daugiau nei pusė žmonijos.
„Pirmas šio viruso pasireiškimas – vaikystėje dažnas faringitas ar laringitas, arba burnos gleivinės uždegimas, kuriam būdingos skausmingos žaizdelės, porą dienų pakilusi temperatūra. Nors ir pasveikstame, virusas lieka gyventi vaiko nervų sistemoje, o vėliau, jam suaugus, gali suaktyvėti.
Būtina žinoti, kad pūslelinė pavojinga aplinkiniams, todėl sergantysis, ypač, kai atsiranda bėrimas, neturėtų dalintis su kitais žmonėmis tais pačiais stalo indais ir įrankiais, veidui skirtais rankšluosčiais. Šiuos daiktus reikėtų plauti aukštesnėje temperatūroje.
Nevertėtų kartu su sergančiuoju naudotis tuo pačiu lūpų pieštuku ar kitomis kosmetikos priemonėmis, nepatartina ir bučiuotis“, – įspėja „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė Aistė Audickaitė. Ji sako, jog pūslelinė gydoma antivirusiniais vaistais – įprastai tepamais, o jei pažeidimas didesnis, labiau išplitęs – ir geriamais. Pleistrai naudojami apsaugai nuo išorinės aplinkos, apsisaugoti nuo antrinės infekcijos.
Taip pat medikė rekomenduoja priešvirusinio tepaliuko visada turėti namie. „Jį reikia naudoti iš karto, vos pajaučiate menkiausius lūpų pūslelinės atsiradimo simptomus: perštėjimą, paburkimą, pulsaciją. Kai pūslelės jau iškilo, reiškia, svarbiausias momentas, kai buvo galima užkirsti kelią bėrimui išplisti, jau praleistas.
Ir su ne pačiais maloniausiais simptomais teks gyventi nebe 3-4, o 5, ar net 7 dienas, kartais ir kelias savaites“, – aiškina dermatovenerologė ir priduria, kad lūpų pūslelinę gydant vietinio poveikio priemonėmis, tikslas paprastas – pūsleles džiovinti ir dezinfekuoti, kad neįsimestų antrinė bakterinė infekcija. Pastaruoju atveju jau prireikia gydymo geriamais antivirusiniais vaistais, o atsiradus antrinei infekcijai – antibiotikais.
Genitalijų herpesas – itin užkrečiama ir nemaloni liga
Genitalijų herpes simptomai, kai infekcija patenka pirmą kartą, pasireiškia sunkiau – jie atsiranda lytinių organų srityje aplink makštį, ant lytinių lūpų, gimdos kaklelio, vyrams – ant apyvarpės. Pūslelės taip pat gali atsirasti ant sėdmenų, šlaunų, išangės srityje. Dėl herpes viruso susiformuoja grupuotos pūslelės ant rausvo pagrindo.
„Ši herpes forma itin užkrečiama ir nemaloni, ją būtina kuo greičiau gydyti, nes genitalijų pūslelinė gali sukelti net labai sudėtingų komplikacijų. Dėl jos jums gali išsivystyti reta komplikacija – nugaros smegenų uždegimas, meningitas“, – įspėja A. Audickaitė. Ji pataria sergant dėvėti laisvus drabužius, vengti karščio, laikytis higienos bei vengti intymaus kontakto kol ant kūno yra žaizdelių.
Juostinė pūslelinė – skausminga ir sunkiai išgydoma liga
Didžioji dauguma, apie 90 procentų, vaikystėje persergame vėjaraupiais. Virusu užsikrečiame oro lašeliniu būdu nuo kitų sergančiųjų. Visgi, kai žmogus pasveiksta, virusas iš organizmo nepasišalina, o lieka nerviniuose mazguose, esančiuose aplink stuburo smegenis ir veidinio nervo mazge.
Pati liga dažniausiai prasideda netikėtai, tačiau ją gali išprovokuoti perkaitimas saulėje, maudymasis vandens telkiniuose, atšalimas, skersvėjis, stresinės situacijos ar netinkama mityba. Visi šie veiksniai laikinai susilpnina žmogaus imuninę sistemą, todėl susidaro palankios sąlygos virusui aktyvuotis. Daugeliu atveju ligą išprovokavęs veiksnys taip ir lieka nežinomas.
„Juostinei pūslelinei būdingas bėrimas grupuotomis pūslelėmis ant rausvos spalvos pagrindo, jos greit virsta susigrupavusiomis pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Per 3-4 dienas pūslės plyšta ir pasidengia šašais, kurie laikosi dar 2-4 savaites. Bėrimas išsidėsto vienoje pusėje, pagal nervų eigą. Dažniausiai pažeidimai atsiranda liemens šone, veide, bet gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje.
Pastaruoju metu dažnai matome pacientus, kurie atvyksta su bėrimais galvos plaukuotoje dalyje, kaktos, akių srityse. Bėrimai susiliejantys, oda patinusi, matomas šlapiavimas, tačiau aiškių pūslelių dar nėra. Juostinė pūslelinė kartais yra labai klastinga liga, nes ne visais atvejais bėrimai būna akivaizdūs, tačiau ankstyva diagnozė gali išgelbėti net žmogaus regėjimą.
Reanimacijos skyriuose teko matyti pacientų, kuriems padėti jau būdavo per vėlu – regėjimas būdavo pažeistas negrįžtamai. Ir nors pūslelės per keletą savaičių dažnu atveju praeina savaime, daug daugiau diskomforto žmogui sukelia ligą lydintis skausmas. Kartais liga pasireiškia menkais simtomais, bėrimų būna nedaug, jie atsiranda tik jau prasidėjus skausmui, o šis gali būti toks stiprus, kad žmogus negali judėti, pasilenkti.
Tokį krūtinės plote atsiradusį skausmą neretai žmonės painioja su infarkto požymiais. Ir šis skausmas nurimsta tik tada, kada toje vietoje jau pasirodo pūslelės. Jei bėrimų atsiranda ant veido, oda ištinsta taip, kad žmogui sunku atsimerkti, vargina šlapiavimas. Bėrimams atsiradus plaukuotoje galvos odoje, skausmas ima plisti ir į ausį, kaklą, siekti petį ar net pirštų galus. Gali prasidėti net regos ar klausos sutrikimai“, – ligos ypatumus vardina A. Audickaitė.
Dažniausiai juostine pūsleline serga vyresni nei 50 metų asmenys. Tai, pasak specialistės, galima paaiškinti tuo, kad imuninės sistemos funkcija silpnėja su amžiumi, todėl kuo vyresnis asmuo, tuo didesnė juostinės pūslelinės rizika.
Beje, juostine pūsleline sirgti gali tik tie, kurie sirgo vėjaraupiais. Šia liga negalima užsikrėsti po kontakto su vėjaraupiais sergančiu asmeniu, bet galima užsikrėsti vėjaraupiais po kontakto su juostine pūsleline sergančiu asmeniu. Liga gydoma antivirusiniais preparatais, tiesiogiai veikiančiais simptomus.
