Venų ligos – dažniausios iš visų kraujagyslių ligų. Jomis serga net kas šeštas Vakarų Europos gyventojas. O Lietuvoje kas ketvirtą moterį vargina didesnio ar mažesnio laipsnio venų varikozė.
Mūsų ligoninėse kasmet gydosi per 12 tūkst., išoperuojama – per 6 tūkst. tokių ligonių. Ši liga dažniau paliečia silpnąją lytį: vyrai serga keturis kartus rečiau nei moterys.
Tačiau kojų tinimu, skausmu, maudimu skundžiasi vis jaunesni žmonės. Pirmuosius lėtinių venų ligų požymius jaučia jau trisdešimtmečiai, o ypač jie vargina nėščiąsias ir žmones, kurie visą dieną sėdi arba stovi.
Nors venų ligoms nemažą įtaką daro paveldimumas, tačiau nejudrus gyvenimo būdas skatina venų varikozės progresavimą. Gydytojai kojų venų problemas vadina civilizacijos liga. Mat trečiojo pasaulio šalyse, kur žmonės daugiau juda, venų ligomis sergama mažiau.
Ar galima užbėgti už akių venų varikozei ir kaip sustabdyti šios ligos progresavimą, kuris vargina ne tik nemaloniais simptomais, bet sukelia ir estetinių rūpesčių?
Venų ligos prasideda nepastebimai ir pamažu progresuoja. Pirmasis signalas, kad sutriko kojų venų kraujotaka – kojų patinimas ar skausmas. Mat svarbiausias kojų veninio kraujo variklis yra blauzdos raumenys. Jiems susitraukiant kraujas išstumiamas iš venų ir atgal nebegrįžta. Atbulinę kraujo tėkmę sustabdo sandarūs venų vožtuvai.
Jei jie nesandarūs, raumenims atsipalaidavus kraujas grįžta į galūnę, sudarydamas didelį spaudimą venose.
Dėl to venos ima plėstis. Dažniausiai išsiplečia paviršinės poodžio venos, nes jų sienelės silpnesnės negu giliųjų venų. Beje, venų sienelės ir vožtuvai praranda elastingumą ir su amžiumi.
Ankstyva ligos diagnostika ir profilaktinis gydymas labai svarbus, nes ligai progresuojant, sutrinka kojos audinių mityba, atsiranda rudų dėmių, odos ir poodžio sukietėjimų.
Menkiausia trauma tokioje sutrikusios kraujotakos srityje gali tapti opos priežastimi. Kita komplikacija yra venų uždegimas – tromboflebitas, atsirandantis išsiplėtusiose venose, kuriose kraujotaka labai lėta, o kai kuriose pažeistose vietose ir visiškai sustojusi.
Čia dažniausiai ir susidaro trombai. Tos venų vietos labai jautrios infekcijai. Dėl menkiausios odos arba poodžio traumos mikrobai patenka į audinius.
Chirurginės operacijos arba procedūros lazeriu atliekamos, kai venų varikozė jau yra didelio laipsnio, tačiau dažniausiai ji progresuoja iš lėto. Todėl pasirinkus tinkamas profilaktikos priemones operacijos galima išvengti. Išsiplėtusių venų liga diagnozuojama jau tada, kai matosi tik išsiplėtę kapiliarai arba net, kai plika akimi nieko neįžiūrėsi, jokių simptomų žmogus nejaučia, bet specialius ultragarso tyrimas užfiksuoja pakitimus.
Laiku pasitikrinus ir pradėjus gydymą, venų varikozei galima užkirsti kelią. Ypač efektyvus venotonikų (venoms gydyti skirtų geriamųjų vaistų) poveikis.
Šiais vaistais gali būti kontroliuojamos net paveldėtos kojų venų ligos. Jie stiprina ir gydo venas, sumažina venų nepakankamumo simptomus ir pagerina žmogaus savijautą.
Mat venotonikai gerina veninę kraujotaką, pašalina kojų skausmą ir dėl venų varikozės kylantį kojų nuovargį bei patinimą.
Tablečių sudėtyje esančios veikliosios medžiagos didina venų sienelių tonusą, todėl kur kas mažiau skysčių patenka į aplinkinius audinius ir sumažėja kojų tinimas. Be to, šie vaistai saugo ir nuo pabrinkimų, pagerina kraujo apytaką bei audinių aprūpinimą krauju.
Tuo tarpu, įvairūs tepalai ir geliai veikia tik odos paviršiuje, todėl ir efektas yra abejotinas. Jie nepasiekia giliųjų venų, kurioms trombozinės komplikacijos ypač pavojingos.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su „Servier pharma“
