Apie tai kalbamės su „Medicina Practica“ laboratorijos direktoriumi gydytoju Svajūnu Barakausku.
– Kodėl turime pristatyti tyrimą apie padidėjusį jautrumą maistui?
– Priežastis labai paprasta. Norisi, kad kuo daugiau žmonių žinotų apie modernų tyrimą, kurį atlikus paaiškėja, kokiems maisto produktams mūsų organizmas tuo metu yra jautrus. Pakanka kuriam laikui atsisakyti tų produktų, ir savijauta pagerėja, energijos padaugėja, o nemalonūs simptomai sumažėja.
– Kaip atskirti maisto netoleravimą, alergiją ir padidėjusį jautrumą maistui? (Dažnai šie žodžiai net vartojami kaip sinonimai)
Tiesa, medicininių sąvokų gana daug, o visuomenėje jos dažnai suplakamos į viena.
Į paciento sveikatos sutrikimus reikėtų žvelgti plačiau ir, tik surinkus išsamią anamnezę, parinkti reikiamus tyrimus bei gydymą.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tinkamą terminologiją, kai kalbama apie maisto netoleravimą ir padidėjusį jautrumą maistui.
Maisto netoleravimas dažnai neturi imuninės sistemos reakcijos, bet yra susijęs su virškinimo trakto simptomais, atsirandančiais dėl virškinimo sistemos problemų, susijusių su tam tikrais maisto produktais. „Maisto netoleravimas“ – apibrėžtas medicininis terminas, kuris yra griežtai susijęs tik su fermentų nepakankamumu. Tai būtų laktozės, fruktozės, histamino ir kt. netoleravimas.
Ir alergijos, ir padidėjusio jautrumo maistui atveju dalyvauja imuninė sistema. Tačiau ji reaguoja skirtingai. Klasikinė I tipo alergija yra tada, kai imuninė sistema gamina specifinius IgE antikūnus.
Šie antikūnai sukelia staigias alergines reakcijas. Per kelias sekundes ar minutes atsiranda simptomai: stiprus patinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, bėrimas, odos niežulys ar net anafilaksinis šokas.
Padidėjęs jautrumas maistui (III tipo alergija) atsiranda tada, kai imuninė sistema gamina specifinius IgG antikūnus. Šie antikūnai gali sukelti uždegiminius procesus organizme. Simptomai gali būti jaučiami net ir po trijų dienų suvartojus netinkamą maisto produktą.
Tad svarbu suprasti, kad padidėjusio jautrumo maistui tyrimais neišsiaiškinsite, kam esate alergiški ar kad netoleruojate laktozės.
– Kiek produktų tiria „ImuPro“, koks palečių pasirinkimas?
– Esant padidėjusiam maisto jautrumui galima pasirinkti iš trijų palečių – 22, 90 arba 270 maisto produktų. Mažoji paletė taikoma tuomet, kai žmogus daugiau ar mažiau įtaria, kas gali jį įjautrinti, tarkime, suvalgo bandelę, o po kurio laiko jam išpučia pilvą.
Tikėtina, kad toks žmogus netoleruoja glitimo, tokiu atveju siūlome mažiausią paletę, kad tiesiog patvirtintų savo įtarimus.
Vis dėlto dažniau taikome didesnes paletes, nes kreipiasi pacientai, nemalonius simptomus jaučiantys metų metus.
Jie nori būti ramūs ir renkasi didžiausią paletę, kad vėliau darant mitybos pokyčius nekiltų klausimų dėl neištirtų maisto produktų.
Didžiojoje paletėje tiriama įvairiausių rūšių mėsa, žuvis, salotos, lietuvių racionui ypač svarbios grūdinės kultūros, kiaušiniai, pieno produktai.
Tiriama daug pieno alternatyvų, pavyzdžiui, įvairūs sūriai, atskirai tiriamas vištos kiaušinio trynys ir baltymas, kitų paukščių kiaušiniai.
Tiriamas jautrumas net maisto priedams – tirštikliams, konservuojančioms medžiagoms.
Iš praktikos pastebėjau, kad dabar daug žmonių reaguoja į pupenių miltus, dar žinomus kaip „guaro“ miltai, kurie naudojami desertų ir ledų gamyboje kaip tirštiklis.
– Kaip veikia padidėjusio jautrumo maistui tyrimai? Koks jų tikslumas?
– Lietuvoje šiuo metu galima pasirinkti ne vieną privačią laboratoriją, kurioje atliekami padidėjusio jautrumo maistui tyrimai, dar vadinami „maisto netoleravimo“ tyrimais.
Tiesa, pasiūla išties didelė, galima išsitirti nuo minimalaus iki maksimalaus produktų kiekio, nuo to, žinoma, priklausys ir tyrimo kaina.
Bet pats išskirčiau reagentų gamybą (sertifikuotą antigeno gamybą), atlikimo metodiką bei rezultatų vertinimo specifiką (vizualinis ar automatizuotas vertinimas), referentines vertes, tarplaboratorinę kontrolę, pateikiamą ar nepateikiamą moksliškai pagrįstą mitybos strategiją.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į reagentų gamintoją bei tarptautinį to tyrimo pripažinimą, mokslinį pagrįstumą.
– Nuo ko priklauso, ar toleruosime vienokį ar kitokį maistą?
– Sveikas žarnyno barjeras yra tolerancijos pagrindas. Mūsų žarnyno imuninė sistema yra pati didžiausia visame mūsų organizme.
Daugiau nei 80 proc. imuninio atsako reakcijų būtent ir prasideda žarnyne. Jis garantuoja beveik nepereinamą barjerą virusams, bakterijoms ir kitiems patogenams ar svetimoms maisto sudedamosioms medžiagoms, kurias organizmas atpažįsta kaip svetimas.
Maistas yra labai gerai toleruojamas organizmo tik tada, jei yra tinkamai suvirškinamas ir pereina sveiką žarnyno gleivinę įprastu būdu, būtent pro žarnyno ląsteles.
Tačiau dėl vaistų, infekcijų, streso, disbiozės, mikozių ar parazitų, dėl netinkamos dietos, alkoholio, sunkiųjų metalų ir aplinkos nuodų žarnyno sienelių vientisumas gali būti pažeistas ir maisto komponentai gali prasiskverbti pro žarnyno tarpus.
Maistas, kuris praeina pro žarnyno ląsteles, yra tinkamai suvirškinamas ir toleruojamas organizmo imuninės sistemos priešingai nei maistas, kuris praeina pro žarnyno tarpus, t.y. nėra apdorojamas žarnyno ląstelių.
Todėl imuninė sistema atpažįsta tas maisto sudedamąsias dalis kaip svetimas – kyla imuninis atsakas tam, kad būtų sunaikintas svetimas baltymas.
Padidėjęs jautrumas maistui gali kisti, todėl vienas iš pagrindinių veiksnių – mitybos gairės ir strategija, kuria vadovausitės. Norint daryti mitybos pokyčius, rezultatus svarbu aptarti su gydytoju specialistu.
