Apie gyvybei pavojingą sveikatos būklę jauna vilnietė sužinojo pajutusi dažną simptomą: išgelbėjo atsitiktinumas

„Viskas prasidėjo 2016 metais. Gyvenau ramų gyvenimą, stengiausi būti fiziškai aktyvi, pavyzdžiui, iš darbo užuot važiavusi troleibusu grįždavau pėstute. Tuo metu pajutau, kad man dažnokai be priežasties skauda galvą, tad nuėjau pas šeimos daktarę pasikonsultuoti“, – pasakoja Gintarė.

Šeimos daktarė apžiūrėjusi jauną moterį liepė jai mėnesį stebėti savo kraujo spaudimą ir apsilankyti pas neurologą. Paaiškėjo, kad Gintarės kraujo spaudimas yra didesnis nei norma, o po vizito pas neurologą ji gavo siuntimą pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimą, kurio išvada buvo aiški – kairėje smegenų pusėje yra aneurizma. Tai – išplonėjusi vieta kraujagyslės sienelėje, kuri veikiama kraujo spaudimo išsiplečia ir susiformuoja „balionas“ su viduje cirkuliuojančiu krauju.

Negirdėta diagnozė moterį išgąsdino. Tačiau dar labiau išgąsdino neurochirurgo, pas kurį apsilankė po vizito pas neurologą, pasiūlyta gydymo procedūra. Jis pasakė, kad smegenų aneurizmą galima gydyti atliekant atvirą operaciją trepanaciją – atveriant kaukolę ir aneurizmą iš kraujotakos atjungiant specialiu klipsu.

„Gydytojas aiškiai nupasakojo, kad smegenų aneurizmos yra pavojingos – dažnai joms plyšus žmonės miršta, o jei išgyvena – lieka su neįgalumu. Visgi pasiūlymas pjauti galvą tuomet man nuskambėjo dar baisiau nei galimi padariniai, todėl nusprendžiau operacijos nedaryti. Kitų gydymo būdų su neurochirurgu neaptarėme“, – pasakoja Gintarė.

Grįžusi namo moteris informacijos apie smegenų aneurizmas ir kitus jų gydymo būdus ėmė ieškoti internete. Čia ji perskaitė, kad smegenų aneurizmos, kurių dydis iki 7 mm, neplyšta ir kad šias aneurizmas reikia tiesiog reguliariai stebėti ir vertinti, ar nedidėja.

Moteris pradėjo gerti jai išrašytus vaistus, mažinančius kraujo spaudimą, keitė juos, kol jis pagaliau susinormalizavo. Tuomet ji vaistų kursą nutraukė.

Internete paskaičiusi, kad smegenų aneurizmą reikia stebėti, moteris planavo po trijų metų nueiti vėl išsitirti pas neurologą. Deja, jos planus pakoregavo pati smegenų aneurizma.

„Su vaiku buvau poliklinikoje, gydytojos kabinete kalbėjomės apie vaiko sveikatą. Staiga pradėjo spausti galvą ir ėmiau blogai girdėti. Galvoju – reikia kuo greičiau išeiti iš kabineto. Išėjau ir supratau, kad nebegaliu paeiti... Suklupau ant grindų ir paprašiau pagalbos čia buvusios seselės. Iškart supratau, kad tai – aneurizma,“ – prisimena Gintarė.

Prie moters supuolė čia buvę daktarai, pamatavo kraujo spaudimą. Viršutinė riba siekė 270, apatinė – 100. Dėl tokio staigaus kraujo spaudimo šuolio moteris trumpam prarado sąmonę. Poliklinikoje buvę gydytojai „numušė“ kraujo spaudimą ir ji buvo skubiai išvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę Lazdynuose.

Ligoninėje jai buvo atlikta tomografija, kuri patvirtino diagnozę – plyšo smegenų aneurizma.

Kitą dieną ją aplankęs gydytojas intervencinis radiologas paaiškino situaciją ir pasakė, kad būtina daryti operaciją.

„Išgirdusi apie operaciją apmiriau. Negi tikrai man darys trepanaciją? Kaip ji vyks? Gydytojas į klausimą atsakė – operuosim per kirkšnį. Tai išgirdus baimę nuėmė kaip ranka“, – sako Gintarė.

Moteriai minimaliai invaziniu būdu per kirkšnį buvo įvestos platininės spiralės, kuriomis buvo užpildyta plyšusi aneurizma – atlikta vadinamoji smegenų aneurizmos embolizacija. Po pirmos operacijos moteris 5 dienas praleido reanimacijoje, o ligoninėje iš viso ji išbuvo apie 2 savaites. 2020 m. ji pakartotinai išsityrė plyšusią aneurizmą ir, gydytojui rekomendavus, minimaliai invaziniu būdu per kirkšnį į kraujagyslę buvo įvestas stentas ir taip aneurizma buvo visiškai „išjungta“ iš kraujotakos.

„Po pirmosios operacijos fiziškai atsigavau gan greitai: nebuvo jokių liekamųjų reiškinių, kalbėjau, vaikščiojau. Tik kokį mėnesį po operacijos bijojau viena išeiti iš namų, kad nepasikartotų situacija. Laikui bėgant ši baimė silpnėjo ir grįžau į darbą. Po antrosios operacijos ligoninėje praleidau tris dienas ir po kelių savaičių biuletenio grįžau į darbus“, – pasakoja moteris.

Dabar ji geria kraują skystinančius vaistus ir po pusės metų vėl keliaus profilaktiškai išsitirti smegenyse esančios aneurizmos. Tą 2019 m. dieną, kai jai buvo atlikta embolizacija, moteris vadina antruoju savo gimtadieniu.

„Dar 2016 m. aš nepakankamai įvertinau aneurizmos riziką – juk beveik pusę žmonių po jos plyšimo miršta, o kiti lieka su neįgalumu. Tik atsidūrusi reanimacijoje supratau, kad kelio atgal nėra ir visa situacija – tai, kad poliklinikoje, o ne kokiame troleibuse ta aneurizma plyšo, kad po plyšimo išgyvenau – yra Dievo dovana.

Savo laiku būčiau norėjusi žinoti apie visas galimas gydymo alternatyvas ir atsakingiau įvertinusi galimą riziką. Žinojau, kad turiu aneurizmą, tačiau bijojau kažką daryti. Tikėjausi, kad ji tiesiog neplyš – visi to tikisi. Dėl to tiems, kas išgirsta tokią diagnozę, siūlau konsultuotis ne su vienu specialistu ir pasirinkti sau tinkamiausią gydymo būdą, neapleisti aneurizmos“, – sako Gintarė.

Lazdynų Respublikinės universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas sako, kad šis moters atvejis – išskirtinė sėkmės istorija.

„Dažniausiai smegenų aneurizmos neturi jokių juntamų simptomų ir žmogus gali nugyventi ilgus metus net neįtardamas, kad jo smegenyse – potenciali tiksinti bomba. Lietuvoje smegenų aneurizmą turi 1 iš 20 žmonių ir dauguma jų apie tai nežino. Aneurizma smegenyse yra aptinkama atlikus magnetinio rezonanso tyrimą.

Jei šio tyrimo metu aptikta smegenų aneurizma, pacientas privalo konsultuotis su dviejų sričių gydytojais – neurochirurgu ir intervenciniu radiologu. Tik gavęs visą reikiamą informaciją apie atvirą smegenų operaciją (aneurizmos klipsavimą) ir mažiau invazinę smegenų aneurizmos embolizacijos procedūrą, žmogus gali pasirinkti jam tinkamiausią gydymo metodą.

Šioje istorijoje pacientę galėjo suklaidinti ir informacija internete apie dažniausiai plyštančių aneurizmų dydį. Nors ji rado informaciją, kad aneurizmos iki 7 mm dažniausiai neplyšta, tačiau mūsų praktika rodo, kad labai dažnai plyšusių aneurizmų diametras yra apie 5 mm., o būna ir dar mažesnės.

Taigi rizikos aneurizmai plyšti nereiktų vertinti remiantis tik vienu kriterijumi – prie to prisideda begalės kitų veiksnių, nuo kraujospūdžio ypatumų iki genetinių ligų, lyties, artimiesiems buvusių kraujo išsiliejimų smegenyse, aneurizmos formos, vietos smegenyse ir pan. Išgirdus diagnozę, visada būtina dėl savo konkretaus atvejo pasikonsultuoti su intervenciniu radiologu ir neurochirurgu“, – akcentuoja arba gydytojas Audrius Širvinskas.