Pasak B.Beliajevos, gimdos kaklelio vėžiu susergama ne iš karto. Liga išsivysto ilgainiui, maždaug per 12–20 metų, negydant ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų, kai gimdos kaklelio gleivinėje pakitusios ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis ir išplinta į aplinkinius organus bei audinius.
Iš pradžių ląstelės pakinta ir tampa atipinės (nukrypusios nuo normos), bet jos dar nėra vėžinės, todėl reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, padedantys anksti diagnozuoti šiuos pakitimus, laiku skirti efektyvų gydymą ir užkirsti kelią ligos vystymuisi, atlieka didžiulį vaidmenį gimdos kaklelio vėžio prevencijoje.
Simptomai ir diagnostika. Pasak akušerės-ginekologės L.Rudaitienės, gimdos kaklelio vėžys dažnai vadinamas klastinga liga, nes ankstyvojoje stadijoje ji dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir moteris ilgai net neįtaria ja serganti. Tik ligai progresuojant atsiranda kraujavimas lytinių santykių metu, nemalonaus kvapo išskyros, skausmai dubenyje, inkstų srityje.
„Labai svarbu, kad ir neturinčios jokių skundų moterys bent kartą per metus apsilankytų pas ginekologą dėl ginekologinių ligų profilaktikos ir ankstyvos diagnostikos. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo efektyviau ji gydoma“, – pabrėžė gydytoja.
„Ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius galima nustatyti reguliariai atliekant citologinį gimdos kaklelio tyrimą (PAP testą), padedantį nustatyti, ar gimdos kaklelio ląstelėse nėra ikivėžinių pokyčių. Nustačius pokyčius atliekama gimdos kaklelio kolposkopija (apžiūra specialiu optiniu prietaisu) ir biopsija (paviršinių ir gilesnių gimdos kaklelio audinių išpjovimas ir jų mikroskopinis ištyrimas).
Šie papildomi tyrimai padeda anksti nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir užkirsti kelią vėžio išsivystymui arba diagnozuoti ankstyvas ligos stadijas, kurias galima sėkmingai gydyti. Dėl valstybės kompensuojamo PAP testo moterys turėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba į poliklinikos, kurioje yra užsiregistravusios, akušerį-ginekologą“, – pasakojo L.Rudaitienė.
Priežastys ir rizikos veiksniai. Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris perduodamas lytinių santykių metu. Užsikrėsti šiuo virusu gali kiekviena seksualiai aktyvi moteris. Remiantis statistika, penkios iš dešimties moterų užsikrečia ŽPV, tačiau dauguma užsikrėtimų praeina be simptomų ir virusas natūraliai pašalinamas iš organizmo.
Vis dėlto maždaug penktadaliui užsikrėtusių moterų virusas sukelia ikivėžinius pakitimus. Žinoma per 100 įvairių ŽPV tipų, bet ne visi turi savybę sukelti gimdos kaklelio vėžį. Dažniausiai aptinkami onkogeniniai tipai yra 16 ir 18. Būtent dėl šių tipų infekcijos sukeliamų gimdos kaklelio pakitimų ir yra taikoma imunoprofilaktika (skiepai) – pirminė gimdos kaklelio vėžio profilaktika.
L.Rudaitienė priminė, kad gimdos kaklelio vėžio riziką didina ankstyvi lytiniai santykiai, dažna lytinių partnerių kaita, lytiniu būdu plintančios ligos, dažni gimdymai, rūkymas, stresas, susilpnėjęs imunitetas, hormoninių kontraceptinių priemonių vartojimas (pastarasis rizikos veiksnys susijęs su barjerinių priemonių (prezervatyvų), apsaugančių nuo užsikrėtimo lytiškai plintančiomis ligomis, tarp jų ir ŽPV, nenaudojimu lytinių santykių metu).
Gydymas. Gimdos kaklelio vėžio gydymas ir jo efektyvumas priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvosiose stadijose dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, vėliau spindulinė terapija arba sudėtinis chemospindulinis gydymas.
Paprastai pacientę gydo onkologijos srityje dirbantis ginekologas ir onkologas radioterapeutas, chemoterapeutas. Ankstyvos stadijos vėžys gali būti išgydytas, tačiau diagnozavus vėlyvųjų stadijų vėžį situacija tampa sudėtinga.
Statistikos duomenimis, penkerius metus išgyvena apie 88 proc. pacienčių, kurioms nustatyta pirmos, 60–65 proc. – antros, 40–45 proc. – trečios, 18–28 proc. – ketvirtos stadijos vėžys.
Prevencija. 2020 metų lapkričio mėnesį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pristatė Pasaulinę gimdos kaklelio vėžio eliminavimo paspartinimo strategiją. Joje nurodyti trys pagrindiniai žingsniai (vakcinacija, profilaktinis tikrinimas ir gydymas), kuriuos įgyvendinus iki 2050 metų 40 proc. sumažėtų naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius ir būtų išvengta 5 milijonų su šia liga susijusių mirčių. 194 šalys priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojo eliminuoti vėžį, pasiekdamos šiuos tikslus:
1. 90 proc. mergaičių iki 15 metų paskiepyti vakcina nuo ŽPV infekcijos.
2. 70 proc. moterų iki 35 metų ir pakartotinai iki 45 metų atlikti patikimą patikros testą.
3. 90 proc. ŽPV užsikrėtusių moterų užtikrinti ikivėžinių ligų ir vėžio gydymą.
Kalbant apie gimdos kaklelio vėžio profilaktiką mūsų šalyje, pasak medicinos centrų „Northway“ akušerių-ginekologių, Lietuvoje yra visos pasaulyje taikomos šios ligos profilaktikos priemonės.
Nuo 2016 metų valstybės lėšomis nuo ŽPV yra skiepijamos 11 metų mergaitės. Nuo 2004 metų vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, pagal kurią 25–59 metų moterims 1 kartą kas 3 metus atliekamas PAP testas. Programos uždavinys – ištirti visas minėto amžiaus moteris ir nustatyti, ar joms nėra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o tas, kurioms diagnozuojami pokyčiai, pradėti gydyti. Taip siekiama užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti.
L.Rudaitienės teigimu, nors dalyvaujančių šioje programoje moterų daugėja – 2019 metais galimybe pasitikrinti pasinaudojo 54,6 proc., vis dėlto didelė dalis Lietuvos moterų nepasitikrino dar nė karto. Todėl, pasak medikės, ir rezultatai mažinant moterų sergamumą ir mirštamumą nuo gimdos kaklelio vėžio kol kas nedžiugina.
„Svarbu, kad kuo daugiau moterų suprastų, jog šios valstybės finansuojamos programos tikslas – išvengti ligos arba anksti ją diagnozuoti ir, taikant gyvybę išsaugantį gydymą, mažinti moterų mirštamumą“, – pabrėžė akušerė-ginekologė.
Kolegei antrino medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja B.Beliajeva: „Reguliari gimdos kaklelio patikra yra pagrindinė priemonė siekiant užkirsti kelią šiai klastingai ligai.“
Gydytoja ragina moteris nebijoti kreiptis į ginekologą. Anot jos, dažnai moterys dėl įvairių priežasčių vengia lankytis pas gydytoją, vis dar vyrauja nuomonė, kad atliekami tyrimai yra skausmingi ir nemalonūs, nors iš tiesų jie nesukelia jokių nepatogumų.
„Raginčiau moteris mylėti save, skirti laiko sau, savo sveikatai. Svarbu tikrintis profilaktiškai, o pastebėjus kraujavimą iš lytinių takų tuomet, kai jo neturėtų būti – po lytinio akto, tarp menstruacijų, pomenopauziniu laikotarpiu, būtina nedelsiant pasirodyti gydytojui.
Ypač norėčiau atkreipti vyresnio amžiaus moterų, kurios įsitikinusios, kad su amžiumi ginekologinės problemos išnyksta, dėmesį. Klastinga liga gali užklupti bet kokiame amžiuje, o užkirsti jai kelią pradžioje daug lengviau, nei išgydyti uždelsus“, – baigdama pokalbį pabrėžė B.Beliajeva.
