Visaginietis 2020-ųjų rudenį sužinojo, kad serga trečios stadijos smulkialąsteliniu plaučių vėžiu. Patekęs į Nacionalinį vėžio institutą 53-ejų vyras pasijuto lyg ištraukęs laimingą loterijos bilietą, nes buvo įtrauktas į klinikinį tyrimą.
Sulaukęs pasiūlymo jame dalyvauti Vytas ilgai nesvarstė. Jis pasirašė būtinus dokumentus. Vytas pasitikėjo medikais ir gydymas jam buvo skiriamas nemokamai. Vytas žino, kad naujų medikamentų patekimas į Lietuvos rinką yra ilgas procesas, kuris gali trukti ne mažiau kaip penkerius metus.
Vyras apskaičiavo, kad net penkis kartus gydėsi Nacionaliniame vėžio institute (NVI). Ši ligoninė jam tapo antraisiais namais ypač dėl to, kad čia patyrė medikų nuoširdumą ir dėmesingumą.
Kadangi onkologinis gydymas dažniausiai būna ilgas, Vytas tikino, kad svarbu ir tai, kaip medicinos personalas bendrauja su pacientais.
Visaginiečio istorija rodo, kad skyriuje taikomas tinkamas gydymas ir plaučių vėžys gali būti suvaldytas.
Svarbiausia buvo atsisakyti rūkymo, kurio jis turėjo išsižadėti kur kas anksčiau. Vytas rūkyti pradėjo jaunystėje.
„Rūkiau daugiau kaip 25 metus, nelaikiau savęs užkietėjusiu rūkaliumi – pakelio cigarečių užtekdavo dviem dienoms, buvau vidutinis rūkalius“, – prisipažino Vytas.
Dėl šio žalingo įpročio jį kamuodavo kosulys, ypač rytais. Rytinis kosulys, kuris būdingas rūkantiems žmonėms, jam nekėlė rūpesčių, nes manė, kad tai savaime praeis. Vytas nesusimąstė, kad kosulys, ypač tada, kai atsikosėjama krauju, gali rodyti, kad plaučius yra apėmęs piktybinis procesas.
Visaginietis dėkingas vilniečiams medikams, nes dalyvaudamas klinikiniame tyrime pasijuto kur kas geriau. Pastaruoju metu kosulys beveik prapuolė, atslūgo ir dusulys.
„Mano balsas liko dar šiek tiek pakitęs, bet geriau nebus. Juk nesu dainininkas. Kol nesirgau, dvejus metus dirbau baldų fabrike, o prieš tai 12 metų buvau tolimųjų reisų vairuotojas“, – pasakojo visaginietis.
Kadangi pastaruoju metu jam yra skiriamas medicininis stebėjimas, vyras turi dažnai atvykti į Vilnių pasitikrinti. Bet svarbiausia, kad gydymas padeda.
„Vykdamas pas onkologus žinau, kad važiuoju pas savus, o kai žinai visą virtuvę, nėra dėl ko nerimauti“, – prisipažino visaginietis.
Jis gauna medikamentinį gydymą kartu su spinduline terapija. Gydymo rezultatai geri, nes liga pristabdyta. Lyginant su pradiniais duomenimis, paciento būklė yra pagerėjusi. Yra vilčių, kad šiuolaikinis gydymo metodas ilgam sustabdė plaučių vėžį.
Buvęs tolimųjų reisų vairuotojas nėra vienintelis pacientas, kuriam klinikinis tyrimas suteikė vilčių pasveikti.
Klinikinių tyrimų epopėja Nacionaliniame vėžio institute prasidėjo 1997-aisiais. Profesorius Saulius Cicėnas buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, kuris pradėjo dalyvauti ir vadovauti plaučių vėžio klinikiniams tyrimams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Jis yra vieno svarbaus tarptautinio klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 120 šalių, pagrindinis tyrėjas.
Plaučių vėžys yra viena klastingiausių onkologinių ligų, nes dažniausiai ligonis patenka į medikų rankas, kai nustatyta trečia ar ketvirta stadija. Taip yra todėl, kad šiai ligai būdingi simptomai dažniausiai atsiranda tada, kai vėžys jau yra išplitęs.
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja pulmunologė Vaida Gedvilaitė apgailestavo, kad ne visiems ligoniams įmanoma pasiūlyti dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, nes kiekvienas tyrimas turi savo griežtus atrankos kriterijus.
Tokie tyrimai yra naudingi ne tik pacientams, bet ir Lietuvos specialistams, kurie gali užmegzti ryšius su užsienio kolegomis.
Užsienio kolegos, su kuriais vilniečiai onkologai dirba klinikiniame tyrime, neretai savo partnerius rekomenduoja kitų šalių klinikinių tyrimų iniciatoriams kaip jau patikrintus ir patikimus.
„Naudą pajunta ir ligoniai. Dalyvaudami klinikiniame tyrime jie turi galimybę gauti naujausią gydymą nuo vėžio, nelaukdami, kol preparatas bus įtrauktas į Lietuvos kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
Medikams, kurie tampa tyrėjais, tai didelis paskatinimas kaupti klinikinę patirtį onkologijos srityje“, – pasakojo gydytoja V.Gedvilaitė.
Baigus gydymą pagal klinikinio tyrimo planą pacientai nėra paliekami likimo valiai. Jie stebimi, atliekami kontroliniai tyrimai, tai būtina norint laiku pastebėti, ar liga progresuoja.
„Būna ir sėkmės atvejų“, – taip gydytoja V.Gedvilaitė vadina retas išimtis, kai plaučių vėžio eigą pavyksta sustabdyti, nors prieš pradėdami gydymą medikai nepuoselėjo didelių vilčių.
Klinikiniai tyrimai dažniausiai atliekami tada, kai kuriamo arba sukurto naujo medikamento veiksmingumas ir efektyvumas jau yra įrodytas, tačiau dar trūksta klinikinių duomenų. Dažnai naujas gydymo būdas vertinamas lyginant jį su įprastu standartiniu metodu.
Kiekvieno klinikinio tyrimo modelis gali būti skirtingas, pavyzdžiui, gali būti numatyta tam tikra gydymo trukmė, o kartais naujas gydymo metodas gali būti skiriamas tol, kol paciento organizmas jį toleruoja arba iki ligos progresavimo.
Efektyviausias plaučių vėžio gydymo metodas nustačius I–II stadijos ligą yra chirurginė operacija. Tokiais atvejais pašalinus piktybinį darinį vėžys gali būti išgydomas. Jeigu diagnozuojamas III stadijos vėžys, skiriamas kompleksinis gydymas, tokiu atveju taip pat galima tikėtis ligonio pasveikimo.
Sudėtingiausias uždavinys gydytojams tenka nustačius išplitusį plaučių vėžį, nes šios ligos medikamentinis gydymas yra sudėtingas, ilgai trunkantis procesas.
Ši onkologinė liga gali būti skirtinga pagal atitinkamus piktybinių ląstelių tipus ir tam tikras jų mutacijas, todėl tik sulaukus galutinio plaučių vėžio biopsijos atsakymo parenkamas medikamentinis gydymas nuo vėžio.
Individualios paciento organizmo savybės, kitos lėtinės ligos, plaučių vėžio ląstelių tipas taip pat gali turėti įtakos gydymo efektyvumui ir išgyvenamumui.
Tiek skiriant gydymą nuo vėžio, tiek ir jį pabaigus reikalingas paciento stebėjimas, tai padeda laiku diagnozuoti galimą ligos atkrytį.
Gydytoja V.Gedvilaitė priminė, kad plaučių vėžys vystosi pamažu, ankstyvųjų stadijų liga neturi būdingų požymių. Dėl atsiradusio kosulio žmonės neretai kaltę suverčia rūkymui.
Nuovargis, silpnumas nėra specifiniai plaučių vėžio simptomai. Į medikus neretai pacientai kreipiasi tada, kai iškosėja kraujo.
Neretai būna ir taip, kad ligonis iš pradžių gydomas dėl plaučių uždegimo. Jei antibakterinis gydymas nepadeda, o kartojant krūtinės ląstos rentgenogramą nustatomi specifiniai pokyčiai plaučiuose, tokiu atveju yra atliekama kompiuterinė tomografija ir neretai aptinkamas plaučių darinys.
Medikams būna apmaudu, jeigu pacientas nesutinka dalyvauti klinikiniame tyrime tikindamas, kad nenori būti eksperimentiniu objektu. Juk dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose suteikia galimybę gydytis naujausiais vaistais ir tikėtis geriausio rezultato.
