Dažniausia šlapimo takų infekcija yra ūminis šlapimo pūslės uždegimas (cistitas). Negydoma ši liga gali komplikuotis ūminiu inkstų uždegimu – pielonefritu.
Pasak gydytojos, ūminis šlapimo pūslės uždegimas pasireiškia dažnu ir nuolatiniu noru šlapintis, skausmingu šlapinimusi (deginimo, dilgčiojimo pojūčiai šlapinimosi metu), skausmu pilvo apatinėje dalyje. Taip pat gali būti pakitusi šlapimo spalva ir kvapas, jame gali būti kraujo.
„Šia liga susirgus vyresnio amžiaus žmonėms simptomai gali ir nepasireikšti arba būti mažiau pastebimi – kartais tiesiog paūmėja lėtinės ligos“, – tvirtina K. Anskaitienė.
Ūminis inkstų uždegimas gali sukelti panašius simptomus kaip ir cistitas, tačiau taip pat pasireiškia didesnis nei 37,7°C karščiavimas, šaltkrėtis, šono skausmas, gali atsitrasti pykinimas, vėmimas.
Moterų rykštė
Vidaus ligų gydytoja teigia, kad cistitu ir pielonefritu gerokai dažniau serga moterys nei vyrai.
„Tai lemia anatominiai ypatumai – moterų šlaplė yra trumpesnė negu vyrų, arčiau išangės bei makšties, todėl į šlapimo takus lengviau patenka bakterijos. Šios šlapimo takų infekcijas sukeliančios bakterijos nėra normali šlapimo takų flora, jos randamos virškinimo trakte. Šlapimo takų infekcija susergama, kai šios bakterijos iš virškinamojo trakto patenka į šlaplę“, – pasakoja medikė.
Nors vyrai cistitu serga rečiau, tačiau ši liga pavojinga ir jiems, todėl negalima ignoruoti pasirodžiusių simptomų, nes cistitas gali komplikuotis prostatos uždegimu – prostatitu.
Susidūrus su šiuo negalavimu pašnekovė pataria geriau nebandyti gydytis patiems, o skubėti pas gydytoją, kurio paskirti vaistai galėtų greitai panaikinti nemalonius pojūčius ir pašalinti jų sukėlėją.
„Pajutus šlapimo takų infekcijos simptomus reikalinga gydytojo konsultacija, kad būtų galima įvertinti tikrąją negalavimo priežastį, atlikti reikalingus tyrimus bei paskirti gydymą. Cistito ir pielonefrito gydymui būtinas gydymas antibiotikais, kuriuos gali paskirti tik gydytojas“, – sako vidaus ligų gydytoja K. Anskaitienė.
Ūminis šlapimo pūslės uždegimas gydomas antibiotikais – simptomai turėtų palengvėti po 48 valandų, nors dažniausiai savijauta pagerėja jau po poros valandų nuo pirmosios vaisto dozės.
Anot medikės, gydymo trukmė priklauso nuo paskirtų antibiotikų – kartais užtenka ir vienkartinės antibiotikų dozės, tačiau vyrams gydymas įprastai užtrunka ilgiau.
„Ūminio pielonefrito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir įtariamo sukėlėjo. Liga taip pat gydoma antibiotikais, tačiau šiuo atveju gydymas dažniausiai trunka ilgiau, o kartais reikalingi ir intraveniniai antibiotikai bei hospitalizacija“, – tvirtina K. Anskaitienė.
Svarbu atsižvelgti į profilaktiką
Pasak vidaus ligų gydytojos, šlapimo takų uždegimai dažniausiai atsikartoja dėl pakartotino užsikrėtimo, ne dėl to, kad liga nebuvo pilnai išgydyta. Ligos atsikartojimo rizikos veiksniai yra dažni lytiniai santykiai, spermicidų naudojimas, šlapinimosi atidėliojimas, šlapimo nelaikymas.
„Taip pat infekcijos gali dažniau varginti sergant inkstų akmenlige, esant anatominiams šlapimo takų pakitimams. Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad sergamumui šlapimo takų infekcijomis įtakos turi ir genetiniai veiksniai“, – priduria medikė.
Pacientams, kuriuos užklumpa besikartojanti šlapimo takų infekcija, K. Anskaitienė pataria pasikonsultuoti su urologu ir ginekologu, atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, šlapimo pasėlį, šlapimo takų echoskopiją.
Sumažinti šlapimo takų infekcijų atsikartojimų dažnį, anot gydytojos, gali ir profilaktinių priemonių laikymasis.
„Norint išvengti šių infekcijų, rekomenduojama gerti daugiau skysčių – bent 2 litrus per dieną. Taip pat geriau naudoti tokias kontraceptines priemones, kuriose nėra spermicidų, visuomet pasišlapinti po lytinių santykių ir kad į šlapimtakius nepakliūtų bakterijų, pasituštinus ar pasišlapinus visuomet šluostytis nuo priekio atgal. Neprieštaraujama ir spanguolių sulčių, papildų su spanguolėmis, probiotikų vartojimui, tačiau kol kas mokslinių įrodymų, kad tai padeda išvengti šlapimo takų infekcijos atsikartojimo, nėra“, – pastebi K. Anskaitienė.
Kartais, kai cistitai atsikartoja labai dažnai, reikalinga ligos profilaktika antibiotikais. Kad būtų sumažinta šios ligos tikimybė, moterims po menopauzės gali būti skiriami vietiniai estrogenai.
