Neapsikentusi kankinančios prastos savijautos ir vis atsinaujinančių ligų, moteris nusprendė apsilankyti pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. „Dėl sveikatos problemų ligoninėje praleisdavau net po 3 mėnesius ir lankydavausi pas įvairius gydytojus.
Nusilpau, nebegalėjau vaikščioti, tačiau nustatyti diagnozę duomenų vis nepakako. Kadangi pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą dar nebuvau apsilankiusi, pagalvojau, kad reikėtų pasikonsultuoti su juo“, – atvirauja pacientė.
Kauno klinikose atlikus išsamius Mildos sveikatos būklės tyrimus, paaiškėjo, kad jai – įprastinis kintamasis imunodeficitas. Ši liga priskiriama prie retų ligų ir pasireiškia įgimtais vieno arba kelių imuninės sistemos komponentų pokyčiais, nulemiančiais susilpnėjusį imunitetą ir dažnomis infekcijomis.
„Pacientai, sergantys pirminiu imunodeficitu, jau gimsta turėdami silpnesnes organizmo gynybines funkcijas ir dažniau serga įvairiomis infekcinėmis ligomis, kurias sukelia virusai, bakterijos, grybeliai.
Taip pat jie dažniau linkę sirgti onkologinėmis ir autoimuninėmis ligomis“, – apie ligą pasakoja Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Pirminio imunodeficito centro vadovė dr. Edita Gasiūnienė.
Pasak gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės, pasaulyje pirminis imunodeficitas diagnozuotas maždaug 6 milijonams žmonių, o apie 70-90 proc. sergančiųjų net neįtaria, kad gali juo sirgti. Lietuvoje įvairiomis pirminio imunodeficito formomis serga iki 200 žmonių ir jis gydomas tik trečio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
„Šią ligą išduoda kelis kartus per metus atsinaujinantys plaučių ar vidurinės ausies uždegimai, sinusų infekcijos, pasikartojantis stomatitas, odos ir kitų organų pūliniai, žarnyno infekcijos ar ilgiau nei du mėnesius išliekanti grybelinė infekcija.
Taip pat sunerimti reikėtų, susirgus sunkia infekcija, pavyzdžiui sepsiu, meningitu arba osteoartritu, pastebėjus sulėtėjusį vaiko augimą ir raidą arba žinant, kad šeimoje yra sergančių pirminiu imunodeficitu“, – aiškina dr. E. Gasiūnienė. Gydytoja priduria, kad neretai pirminiai imunodeficitai gali pasireikšti ir autoimuninių ligų epizodais, pavyzdžiui autoimunine hemolizine anemija, juveniliniu artritu.
Mildai įprastas kintamas imunodeficitas diagnozuotas praėjus daugiau nei 10 metų nuo akivaizdžių simptomų pradžios. „Įprastas kintamas imunodeficitas skiriasi nuo kitų pirminio imunodeficito formų tuo, kad dažniausiai diagnozuojamas vėlai, nes ligos eiga ir imunologiniai tyrimų rezultatai nuolat keičiasi, o pagrindiniai nusiskundimai ar sveikatos problemos ne visada atitinka imunodeficitui priskiriamus simptomus, – sako Kauno klinikų gydytoja. – Taip nutiko ir šiai pacientei, nes liga jai pasireiškė ne tik dažnai pasikartojančiomis infekcijomis – plaučių uždegimais, bet ir autoimuninėmis hemolizinėmis anemijomis.“
Pirminis imunodeficitas gali būti gydomas pakaitine imunoglobulino terapija, kaulų čiulpų transplantacijomis, antibiotikais, priešgrybeliniais ar priešvirusiniais vaistais. Milda džiaugiasi, kad Kauno klinikose pritaikytas gydymas imunoglobulino terapija ne tik pagerino jos savijautą, leido sukontroliuoti ligą, bet ir padeda išvengti infekcijų, galinčių sukelti rimtas komplikacijas.
„Manau, kad dėl pakaitinės imunoglobulino terapijos man pavyko išvengti tiek COVID-19 ligos, tiek kitų infekcijų. Taip pat sumažėjo dažnų plaučių uždegimo atvejų, – pasakoja pacientė. – Jau pripratau prie šios ligos. Dėkoju gydytojai alergologei ir klinikinei imunologei dr. Editai Gasiūnienei ir visai gydytojų bei slaugytojų komandai už sugrąžintą visavertį gyvenimą.“
Balandžio 22-29 dienomis minima Pasaulinė imunodeficito savaitė. Įtarus, kad sergate pirminiu imunodeficitu, reikėtų nedelsti, pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir gavus siuntimą užsiregistruoti gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijai. Anksti diagnozavus šią ligą ir paskyrus reikiamą gydymą, galima išvengti gyvybei pavojingų komplikacijų ir užtikrinti visavertę gyvenimo kokybę.
