Šiemet balandį sukanka penkiolika metų, kai Rūtai buvo nustatyta Addisono liga. Jai tuo metu buvo šešiolika metų. Ilgą laiką apie jos diagnozę žinojo tik artimiausi draugai.
Klastinga liga prasidėjo nuovargiu. Netgi nedidelio atstumo paauglė negalėdavo įveikti be sustojimo. Ji jautė nuolatinį nuovargį, beveik nevalgė, nes streikavo skrandis.
Tai truko savaites, net pasikeitė veido spalva, o vienas akivaizdžiausių Addisono ligos požymių – patamsėjusi odos spalva. Rūta atrodė taip, lyg būtų grįžusi iš ilgų atostogų Maldyvuose. Tai rodė, kad kažkas negerai su hormonų sistema.
Kitas Addisono ligos požymis – greitai krintantis svoris. Kartą su moksleiviais išvykusi į ekskursiją ji nualpo. Rūta pateko į ligoninę, bet buvo manoma, kad atgavusi jėgas ji greitai galės grįžti namo.
Tačiau šis procesas užtruko ne kelias dienas, o tris mėnesius. Iš pradžių paauglė buvo gydoma dėl skrandžio sutrikimų. Addisono liga klastinga dėl to, kad jos požymiai išaiškėja tada, kai organizmas būna jau išsekęs, todėl tyrimai parodė, jog Rūtai būtina rimta pagalba.
„Mano organizmas beveik merdėjo, nesiorientavau aplinkoje, bet niekam nekilo įtarimų, kad būdama šešiolikos metų galiu sirgti Addisono liga, nes ji labai reta“, – pasakojo Rūta.
Tikroji ligos priežastis paaiškėjo dar kartą patekus į Kauno klinikas ir atlikus hormonų tyrimus. Tada Rūta buvo perkelta iš Vaikų į Endokrinologijos skyrių. Tuo metu ji net nežinojo, ką reiškia žodis „endokrinologija“.
Addisono ligos priežastis – antinksčių, kurie gamina daug hormonų, pažeidimas. O hormonai žmogui yra kaip degalai varikliui.
Addisono liga dažniausiai nustatoma labai anksti arba gerokai vyresnio amžiaus žmonėms, o paaugliams tokia liga yra retas atvejis. Būdavo dienų, kai Rūtai sunkiai sekdavosi atsikelti iš lovos, kamuodavo raumenų skausmas, trūkdavo energijos menkiausiems buities darbams. Bet ji niekada nepasidavė – netgi sukūrė socialiniuose tinkluose paskyrą, kuri vienija sergančiuosius Addisono liga.
„Mano organizmas gamina antikūnus, kurie mane naikina iš vidaus, nes mano antinksčiai veikia vos dešimt procentų“, – pasakojo Rūta.
Antikūnus įmanoma valdyti, jei skiriamas tinkamas gydymas, todėl R.Augustinavičiūtė niekada nekėlė klausimo, kiek jai liko gyventi.
Addisono liga privertė Rūtą apie daug ką pamąstyti: „Liga man suteikė drąsos, manęs niekas nebegąsdina, tikiu savimi ir turiu daug užsispyrimo. Vienintelis dalykas, kurio negaliu pamiršti, – laiku išgerti vaistų.“
Nors gydytojai įspėjo, kad baigusi vidurinę mokyklą Rūta negalvotų apie jokias studijas ir vengtų streso, nes jai tai baigtųsi Addisono ligos krize, kai žmogus atsiduria arti mirties, ji nėra iš tų, kurie lengvai pasiduoda. Mergina nuo paauglystės norėjo užsiimti maisto gamyba, ypač susižavėjo garsaus britų kulinaro Jameso Oliverio televizijos laidomis.
Tuo metu didžiausia parama Rūtai buvo mama. Ji nieko nedraudė, leido dukrai imtis įvairios veiklos ir pačiai įvertinti, kaip jaučiasi. Taip mama su ja bendravo ir pradėjus Rūtai Vilniuje studijuoti maisto technologiją.
Susidomėjusi kulinarija Rūta pradėjo karjerą nuo padavėjos, administratorės pareigų. Kad geriau suprastų, ko reikia geram restoranui, įsidarbino ir virtuvėje, nors tai fiziškai sunkus darbas.
Po dvylikos metų, praleistų Vilniuje, R.Augustinavičiūtė grįžo gyventi į gimtąją Marijampolę, o prieš trejus metus čia atidarė Namų restoraną.
Tai buvo Rūtos širdies projektas. Tai buvo ir sunkiausia, ir geriausia jos patirtis, nes pavyko į Marijampolę atnešti naujų skonių. Bet vėliau ji pasitraukė iš verslo, nes Addisono liga išmokė ją laiku sustoti.
Pastaruoju metu Rūta daugiau laiko skiria sau. Ji tikino, kad nuo aštuoniolikos metų neturėjo netgi atostogų, nes jos tikslas buvo sulaukus trisdešimties atidaryti savo restoraną. Jai tai pavyko padaryti, nors laikotarpis buvo sudėtingas.
Prasidėjus karantinui Rūta susimąstė, kad turi ir kitų neįgyvendintų svajonių. Šį pavasarį ji įsigijo motorolerį, nors daug kas atkalbinėjo.
Vairuoti šią transporto priemonę moteris sumanė dėl vienos priežasties – jei ko nors bijai, tai gali būti įdomu.
„Jei manyje pradeda dėl ko nors kirbėti baimė, imu galvoti, kad reikia žūtbūt išbandyti. Kuo labiau bijau, tuo tai man suteikia daugiau malonumo“, – prisipažino moteris.
Lipti į oro balioną ją taip pat paskatino aukščio baimė.
Pernai pavasarį Rūta pamatė iš aukštai, kaip atrodo Dusios, Metelio ežerai, Merkinės piliakalnis.
Prieš skrydį Rūta manė, kad turės iš baimės užsidengti akis, bet įspūdžiai giliai įsirėžė į atmintį. Skrydis prasidėjo šeštą valandą ryto, tą dieną buvo dešimt laipsnių šalčio.
Kartais Rūta pasiilgsta vienatvės, nes nuolat dirba tarp žmonių. Iki pandemijos Rūta neretai susikraudavo daiktus ir kelioms dienoms išvykdavo viena pailsėti į pajūrį.
Pernai spalį ji viena išvyko į Kretą – savaitė su savimi Rūtai buvo geriausios atostogos.
Įvairių fizinių ir dvasinių negalavimų sukelianti Addisono liga jaunai moteriai nuolat primena, kad turi tausoti save. Linksmieji kalneliai, kai keliskart per dieną keičiasi nuotaika, susiję su hormonų pusiausvyros sutrikimais.
Dėl šios priežasties Rūta kasdien turi gerti vaistus, reguliuoti savo svorį, skirti laiko fiziniam aktyvumui, atidžiai rinktis maisto produktus.
Geriau suprasti savo ligą marijampietei padėjo interneto tinklalapis, kuriame savo patirtimi dalijasi Addisono liga sergantys pacientai iš viso pasaulio.
Čia ji sužinojo, kad dėl šios ligos organizmas sunkiai pasisavina mikroelementą natrį ir vitaminą C, todėl reikia valgyti daug daržovių, citrusinių vaisių, o natrio šaltinis yra valgomoji druska.
Kai pritrūksta natrio ir vitamino C, pradeda skaudėti viso kūno raumenis.
Kartais šie pojūčiai galimi ir dėl mikroelemento magnio trūkumo.
Atkurti elektrolitus Rūtai padeda mineralinio vandens stiklinė, į kurią ji beria pusę valgomojo šaukštelio druskos ir pila šiek tiek šviežių citrinų ar žaliųjų citrinų sulčių. Dėl Addisono ligos ji mėgsta valgyti sūriai, o druska jai yra kaip medus.
Ieškodama būdų, kaip apeiti ligą, R.Augustinavičiūtė nekart stačia galva nėrė į naują projektą.
Prieš karantiną Rūta ėmėsi degustacijų ir privačių renginių organizavimo, o vėliau įsidarbino vienoje įmonėje.
Sužinojusi, kad Addisono liga sirgo Jungtinių Valstijų prezidentas Johnas Fitzgeraldas Kennedy (1917–1963), Rūta dabar turi dar daugiau ryžto neužsidaryti tarp keturių sienų.
„Jei sergant Addisono liga įmanoma tapti JAV prezidentu, ir aš galiu daug ko gyvenime pasiekti“, – įsitikinusi R.Augustinavičiūtė.
Silpnėja imuninė sistema
Addisono liga yra reta lėtinė endokrininė liga, kurios priežastis – antinksčių funkcijos sutrikimas. 1855 metais šią ligą išsamiai aprašė anglų mokslininkas ir gydytojas Thomas Addisonas (1793–1860), vadinamas endokrinologijos tėvu. Domėdamasis odos ligomis jis atkreipė dėmesį į pigmentacijos požymius, kurie susiję su hormonų pusiausvyros sutrikimu.
Dažniausia ligos priežastis – autoimuninės kilmės antinksčių žievės atrofija. Sergant Addisono liga mažėja arba išvis nebegaminama steroidinių hormonų (gliukokortikosteroidų), sutrinka medžiagų apykaita, širdies ir kraujagyslių veikla, susilpnėja organizmo adaptacinės reakcijos ir atsparumas. Dažniausiai serga 20–40 metų žmonės.
Neretai negalavimai išryškėja po sunkios infekcinės ligos arba traumos. Ankstyvi Addisono ligos požymiai – silpnumas, nuovargis, patamsėjusi bronzinio atspalvio oda, tamsios dėmės gleivinėse. Itin padidėja veido, kaklo, odos raukšlių, burnos ertmės pigmentacija.
Vėliau ima silpti raumenys, mažėja kūno masė, kraujospūdis, ligonis praranda apetitą, vemia, viduriuoja, atsiranda depresija. Ligai paūmėjus gali ištikti adisoninė krizė, kai būtina skubi pagalba.
Yra skiriamas gydymas gliukokortikosteroidais. Ligoniams patariama vengti streso, daugiau ilsėtis, skirti dėmesio miego higienai, valgyti gerai pasūdytą, daug vitaminų turintį maistą. Kadangi mažėja imuninės sistemos atsparumas, reikia saugotis ir užkrečiamųjų ligų.
