Dylantys ir trupantys dantys liks praeityje: davė svarbių patarimų

Dantų senėjimas – tai visiškai natūralus procesas, kai ilgainiui ima trumpėti danties vainikėlio ilgis. Be estetinių pakitimų, su amžiumi taip pat ūmėja ir dantų ligos – mažėja emalio atsparumas, greičiau kaupiasi apnašos, susidaro vadinamieji „dantų akmenys“, kurie gali sukelti rimtų periodontologinių (dantenų) ligų.

Dėl šių ligų ilgainiui pakinta dantenų linijos aukštis, atsiranda dantų paslankumas.

Tinkama dantų priežiūra namuose bei reguliari diagnostika pas odontologą yra pati geriausia prevencija, o tinkamai prižiūrimi dantys tarnauja visą gyvenimą.

Labai dažnai girdime pacientus teigiant, kad jų tiesiog netinkama genetika, silpnas danties emalis, todėl danties vainikėlis ir „trupa“. Atsakymas – ir „taip“, ir „ne“. Iš esmės danties emalis yra kiečiausias organizmo audinys, o galimos jo pažeidimų priežastys labai įvairios: padidėjęs skrandžio rūgštingumas, burnos ertmėje „gyvuojančios“ bakterijos, o dar labiau nei tai – mechaniniai veiksniai, tokie kaip dantų griežimas ir netaisyklingas sąkandis. Būtent pastarasis tikrai neretai paveldimas.

Bet kokio pobūdžio danties emalio pažeidimai yra ne tik estetinė problema. Be vizualiai trumpėjančio danties vainikėlio, pakitusios dantų spalvos ar formos, susiduriame ir su kitais signalais, pranešančiais apie dantų emalio pažeidimus.

Šių signalų, pavyzdžiui, padidėjusio dantų jautrumo, ypač šalčiui, karščiui, ignoruoti dažniausiai nepavyksta ir juos pastebime iškart.

Svarbiausias faktas čia – negrįžtamumas. Iš tiesų esame įpratę rūpintis savo oda ir plaukais, tačiau, priešingai nei oda, danties emalis neatsinaujina, todėl bet kokio pobūdžio pažeidimai – tiek cheminiai, tiek mechaniniai daro ilgalaikę žalą.

Geriausias sprendimo būdas – prevencija: taisyklinga dantų priežiūra namuose, reguliarūs vizitai pas odontologą ir laiku diagnozuoti dantų emalio pažeidimai.

Taip pat labai svarbu tinkamas maisto racionas. Iš veiksmingiausių gydymo metodų galima išskirti apsaugines bruksizmo bei sąkandį stabilizuojančias miorelaksacines kapas.

Naudodami apsaugines dantų kapas siekiame apsaugoti dantis nuo dantų dilimo, paveikto nevalingo dantų griežimo (kitaip vadinamo bruksizmu), ypač nakties metu.

Tiesa, dažnai žmonės kapas naudoja ir dieną dėl stipraus sukandimo problemos. Kapas labai paprasta naudoti, prižiūrėti ir nesijaučia jokio diskomforto.

Netgi priešingai – būtent apsauginės kapos pacientams grąžina kokybišką poilsį, padeda išvengti dantų žandikaulio, galvos skausmo, žandikaulio sąnario traškėjimo.

Vienintelis šio metodo trūkumas – nuoseklumas. Norint apsaugoti dantis bei žandikaulį nuo netolygios apkrovos, apsaugines kapas reikėtų naudoti reguliariai kasdien, miegant.

Dantų bruksizmas – tai simptomas, kurį provokuoja fiziniai, psichologiniai, genetiniai veiksniai. Tai tarsi centrinės nervų sistemos iškrova.

Stereotipiškai esame linkę manyti, jog „dantimis kalena“ tik rimtomis neurologinėmis ligomis sergantys žmonės, tačiau tiesa ta, kad statistiškai 7 iš 10 pacientų, kuriems mūsų klinikoje reguliariai atliekami skaitmeniniai dantų tyrimai, pastebima mechaninė dantų pažaida ir emalio trumpėjimas.

Specialistų tai nebestebina, nes gyvename vis greitėjančiu ritmu, o išvengti streso tampa vis sudėtingiau. Būtent stresas šiuo atveju yra didžiausias kaltininkas. Problema ir ta, jog dažnai pacientas nė neįtaria, kad griežia dantimis – šis nevalingas mechaninis veiksmas būdingas tik visiškai atsipalaidavus kūnui – kietai įmigus.

Apsauginės kapos gali ir turėtų būti naudojamos kasdien ir visą gyvenimą. Tiesa, priklausomai nuo to, ką labiau lemia (stabilizuoja skandį ar saugo nuo dantų dilimo), skiriasi ir kapų gamybinės technologijos bei kainos.

Taip pat skiriasi ir medžiagiškumas, techniniai parametrai, kapos gali būti plonesnės, storesnės, pusiau kietos ar minkštos – tikslas atrasti komfortišką sprendimą.

Taip pat reikėtų nepamiršti ir fakto, jog mūsų dantų paviršius ir net sąkandis nuolatos kinta, todėl ir kapos reguliariai turi būti atnaujinamos. Taip pat natūralu, kad ilgainiui kapos nusidėvi. Apsauginių kapų kaina, priklausomai nuo tipo, gali svyruoti nuo 159 iki 599 eurų.

Svarbiausia, taisyklinga dantų priežiūra.

Reikėtų rinktis tas priemones, kurių sudėtyje yra bioaktyvių mikrodalelių, analogiškų emalį sudarančiam hidroksiapatitui.

Būtina pasirūpinti burnos rūgštingumu (pH). Burnos rūgštingumas (pH) paprastai svyruoja nuo 6,2 iki 7,8, priklausomai nuo seilių kiekio burnoje.

Kadangi seilės yra šarminės, burnos pH didėja, kai išsiskiria daugiau seilių (pavyzdžiui, kai užuodžiate malonų maisto kvapą, žiūrinėjate patraukliai atrodančių patiekalų nuotraukas ar esate alkani).

Laikoma, kad suaugusio žmogaus sveikos burnos normalus pH yra 7,4–7,6, o vaiko – 7,6–7,8 pH. Laikotarpiu kaip šis, kai daugiau laiko praleidžiame namuose, neretai kyla noras užkandžiauti ir naudoti daugiau angliavandenių turinčių produktų, specialistų pramintu „kariesogeniniu“ maistu.

Vartojant krakmolingus, daug cukraus turinčius produktus burnos pH nukrinta itin žemai, o rūgštinėje terpėje susidaro pačios palankiausios sąlygos kauptis bakterijoms ir susidaryti apnašoms. Sveikam rūgštingumo balansui palaikyti rekomenduojame vartoti šarminančius maisto papildus.

Na, ir, žinoma, būtina reguliariai (bent 1–2 kartus per metus) atlikti profesionalią dantų higieną bei profilaktiškai patikrinti dantų būklę pas specialistą.