Pasaulyje kasmet nustatoma apie 8400 sėklidžių vėžio atvejų. Tai reta liga ir sudaro tik iki 1 proc. visų vyrų onkologinių susirgimų. Tačiau dėl to nederėtų jaustis apsaugotam. Deja, sėklidžių vėžys neaplenkia ir lietuvių.
Karantinas gydytis nesutrukdė
Marius (43 m.) vėžio diagnozę išgirdo praėjusių metų rugsėjį. „Pradžia buvo sunki. Nereikia bijoti, reikia turėti palaikymą. Šeima man labai padėjo“, – antradienį Nacionalinio vėžio instituto (NVI) surengtos spaudos konferencijos metu sakė vyras ir pripažino į pirmuosius grėsmingos ligos simptomus tinkamai nesureagavęs.
„Pūsdavo pilvą, šonus paskaudėdavo, bet aš to į galvą neimdavau“, – prisiminė Marius. Jis į gydytojus kreiptis nusprendė tik prasidėjus stipriems skausmo spazmams.
Vyras patikino, kad karantinas nesutrukdė gydyti sunkią ligą. „Visur važiuodavau, kur reikia, niekas netikrino. Gal jausdavo, kad ligonis važiuoja“, – pajuokavo Marius.
Sėklidžių vėžį įveikęs vyras kitiems siūlo nekartoti jo klaidos. „Jeigu pradeda skaudėti, eikite, žiūrėkite, kad paskui nebūtų vėlu“, – gydytojo kabinete apsilankyti vengiantiems vyrams patarė Marius.
Sukelia pilvo skausmą
Marių gydęs NVI onkourologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas dr. Albertas Ulys sakė, kad vėžys kartais auga pačioje sėklidėje, čia gali susidaryti net stručio kiaušinio dydžio dariniai. Tačiau pasitaiko atvejų, kai vėžiniai dariniai nėra dideli, tačiau plinta ir už sėklidės ribų. Taip nutiko ir Mariaus atveju.
„Jis nebuvo linkęs augti sėklidėse, plito limfmazgiuose. Kaip pacientas sakė, tai sukėlė žarnų pūtimą, o paskui ir nepakeliamus skausmus, nes tie limfmazgiai išdidėjo iki 11 cm. Tai yra didžiuliai limfmazgiai, kurie spaudžia ir kraujagysles, spaudžia ir inkstų šlapimtakius, sukelia skausmus.
Dažnai tokiais atvejais galvojama, kad čia akmenlige ir tik paskui paaiškėja, kad čia sėklidės vėžys. Šis atvejis toks ir yra – netipinis, bet tokių pasitaiko.
Visada reikia žinoti, kad pilvo skausmą gali sukelti seklidės vėžys, nes pirminė metastazavimo zona sėklidės vėžio yra pilvo limfmazgiai“, – paaiškino A.Ulys.
Ilgametė NVI statistika rodo, kad čia gydo maždaug pusė arba šiek tiek daugiau Lietuvos vyrų, sergančių sėklidės vėžiu. Mediko teigimu, visais atvejais prieš pradedant gydymą, atvejį pataria multidisciplininė specialistų komanda, kuri parenka geriausią gydymo kelią.
„Kai pamatėme Marių, jo būklė iš tikrųjų buvo nepavydėtina, jo pilvo limfmazgiai buvo didžiuliai. Nutarta, kad bus gydymas chemoterapija, kuri dažniausiai būna labai veiksminga“, – tvirtino A.Ulys ir paaiškino, kad aptariamu atveju po trijų chemoterapijos kursų paciento limfmazgiai sumažėjo iki 4,5 cm.
Gydytojo teigimu, net ir tokiais atvejais lieka klausimas, ar „limfmazgiuose liko vėžio“. Todėl atliekamas papildomas tyrimas.
Atvejais, kai limfmazgiuose nustatomas onkologinės ligos aktyvumas, siūloma atlikti biopsiją arba juos pašalinti. Pastarąją procedūrą pavyko atlikti ir Mariaus atveju. „Labai džiugu, kad ligą pavyko įveikti“, – pridūrė A.Ulys. Tiesa, nepaisant to, kad vyras oficialiai pasveiko, mažiausiai penkis metus jį dar stebės gydytojai, reguliariai bus atliekami ultragarsiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimai.
Gydymo Lietuvoje problemos
NVI onkourologijos skyriaus gydytojas urologas dr. Marius Kinčius pasakojo, kad inoma keletas sėklidžių vėžio rizikos faktorių. „Tai yra nenusileidusi sėklidė vaikystėje; didesnė rizika galioja asmenims, kurie turi genetinius pakitimus chromosominius; taip pat šeimoje buvę sėklidžių vėžio atvejai ir, žinoma, amžius“, – ligos rizikos faktorius išvardijo M.Kinčius.
Susirgusiųjų sėklidės vėžiu 5 metų išgyvenamumas Lietuvoje siekia 84-88 proc. Kiekvienais metais jis gerėja keliais procentais, tačiau Vakarų Europoje sėklidžių vėžys išgydomas net iki 98 proc. atvejų.
Kaip vieną atsilikimo priežasčių M.Kinčius įvardijo vėluojančią diagnostiką. Jis taip pat siūlo neišradinėti dviračio Lietuvoje ir atkreipė dėmesį į tai, kad visas Vakarų pasaulis centralizuoja gydymą. Pavyzdžiui, 8 milijonus gyventojų turinčioje Švedijoje, pasak jo, yra tik du centrai, kuriuose gydomas sėklidžių vėžys. Tai leidžia centralizuoti sudėtingų atvejų gydymo patirtį.
Tuo metu Lietuvoje yra 10 urologinių skyrių ir pirminis gydymo etapas taikomas, ten kur liga nustatoma. Todėl, gydytojo manymu, kartais suvėluojama su kitais gydymo etapais.
Medikas pabrėžė ankstyvos diagnostikos svarbą. „Tirtis tuomet, kai ateina didžiuliai skausmai – per vėlu“, – akcentavo jis.
Ligą užčiuopti galima pačiam
M.Kinčius atkreipė dėmesį į tai, kad moterys jau gana gerai žino ir įvertino krūtų savityros svarbą. Analogiškas dalykas siūlomas ir vyrams, jie taip pat gali atlikti sėklidžių savitikrą.
„Kas mėnesį arba kartą per du mėnesius reikėtų apsičiuopti savo sėklides. Dažnai vyrai turėdami kažkokių įtarimų ar apčiuopę sukietėjimus, kurie yra skausmingi, turėtų visada kreiptis konsultacijai pas urologą, kad būtų įvertinta ar sėklidėse galimai nėra onkologinio susirgimo pradžios“, – paaiškino M.Kinčius.
Jis akcentavo, kad gėdytis nevertėtų ir esant bet kokiam įtarimui ragino nedvejoti kreiptis į specialistus.
Paklaustas, kaip sprendžiama dėl sėklidžių vėžio gydymo galimai atsirasiančios vaisingumo problemos M.Kinčius pabrėžė, kad vertinama individuali situacija.
„Visada įvertinama paciento šeimos situacija. Nes dažnai būna jauni vyrai, 18- 20 m., kurie dar nėra spėję sukurti šeimos. Visada yra įvertinama tai, ar nevertėtų prieš pradedant taikyti gydymą, užsišaldyti spermos“, – sakė gydytojas ir pridūrė, kad vyrai tokia galimybe dažniausiai pasinaudoja.
Balandis – sėklidžių vėžio žinomumo mėnuo. Todėl NVI kviečia garsiai kalbėti apie tai, kad sėklidžių vėžys – jaunų vyrų liga, kurią iki 90 proc. atvejų galima fiziškai apčiuopti; sėklidžių vėžį galima visiškai išgydyti; praėjusiais – karantino – metais fiksuotas rekordiškai mažai naujų sėklidžių vėžio atvejų. Tai – įspėjimas, kad šiemet, tikėtina, išaugs pažengusių stadijų skaičius.
