Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės direktorės medicinai, gydytojos kardiologės prof. dr. Dianos Žaliaduonytės, esant sinusiniam širdies ritmo sutrikimui, pacientas jaučia neritmišką širdies plakimą, dažniausiai – smarkų.
Gali atsirasti dusulys, pablogėti fizinio krūvio toleravimas, sutinti kojos. Tokiais atvejais nei lašiukai, nei raminamosios arbatos nepadės. Tik gydytojas, apžiūrėdamas pacientą, atlikdamas auskultaciją, gali nustatyti širdies ritmo sutrikimą, o diagnozė nustatoma, atlikus elektrokardiogramą.
„Ritmo sutrikimų gali būti labai įvairių. Dauguma atvejų, atsiradus chaotiškai širdies veiklai, reikia ritmą atstatyti – grąžinti sinusinį ritmą. Tai atliekama arba vaistų, arba elektroimpulso terapijos pagalba. Jeigu ritmo sutrikimas nulemtas prieširdžių virpėjimo ar plazdėjimo ir jo trukmė iki 48 val., jis sureguliuojamas Priėmimo skubios pagalbos skyriuje, naudojant intraveninius vaistus ar taikant elektroimpulso terapiją.
Tačiau jei ritmo sutrikimas užsitęsęs daugiau nei 48 val., pacientas turi būti ruošiamas sinusinio ritmo atstatymui. Jam turi būti skiriami širdies ritmą retinantys bei kraują skystinantys vaistai. Pastarieji būtini, kad nesusidarytų trombai širdies ertmėse ir neįvyktų insultas. Šiuos vaistus reikės nepertraukiamai vartoti tol, kol bus atstatytas širdies ritmas, ir mažiausiai mėnesį po to. Apie tai, ar toks gydymas turės bus tęsiamas toliau, taip pat dėl tolesnio gydymo spręs gydantis kardiologas, priklausomai nuo individualios paciento rizikos įvykti insultui“, – paaiškino prof. D. Žaliaduonytė.
Tie, kam pasireiškė požymiai, panašūs į širdies ritmo sutrikimą, arba jį nustatė šeimos gydytojas, – neturėtų delsti. Tokiems pacientams būtina kardiologo konsultacija.
Persirgusiems COVID-19 liga privalu turėti antikūnų testą ar šeimos gydytojo patvirtinimą, kad žmogus yra persirgęs (arba skiepytas dviem vakcinos dozėmis). Jei minima liga pacientas nėra sirgęs, prieš jo stacionarizavimą į Kardiologijos skyrių COVID-19 testas bus atliekamas ligoninėje.
