A.Petrauskas džaugiasi, kad šių metų pradžioje padaugėjo prevencinės programos dalyvių. Tačiau 2020-uosius jis vadina „prarastais metais“. Beveik dvigubai sumažėjo žmonių, dalyvaujančių ankstyvosiose vėžio diagnostikos programose. Todėl gydytojas ragina žmones nebijoti apsilankyti ligonėje ir laiku užkirsti kelią sunkiai ligai.
Ar saugu į ligoninę?
A.Petrauskas sako, kad priimant kiekvieną sprendimą pasveriama galima nauda ir žala. Medikai negali duoti rankos nukirsti, kad dėl vėžio pasitikrinti apsilankęs žmogus neužsikrės COVID-19, tačiau rizika gerokai mažesnė, nei ta, kurią kelia vėlai diagnozuotas sunkus vėžinis susirgimas.
„Kiekvienas žmogus turi įsivertinti, kas jam yra svarbiausia. Manau, kad praleisti onkologinę ligą yra ženkliai pavojingiau, nei ta tikimybė užsikrėsti koronavirusu. Prioritetas vis tiek turėtų būti teikiamas planiniams ištyrimams, kai galima ligą nustatyti ir net ne dalinai, o pilnai išspręsti problemą, užbėgti už akių sunkiai ligai“, – portalui lrytas.lt teigia gydytojas.
Jis pastebi, kad šių metų pradžioje jaučiamas išaugęs žmonių noras pasitikrinti sveikatą. Išaugusį susidomėjimą tuo, kad 2020-ieji – „prarasti metai“, kai daugybė gyventojų nusprendė ar negalėjo pasinauodti proga sudalyvauti prevencinėse programose. Tačiau A.Petrauskas ragina neišsigąsti eilių ir suskubti registruotis.
„Ženkliai padaugėjo prevencinėse programose dalyvaujančių žmonių. Laisvų „talonėlių“ dabar faktiškai yra pamažėję, planinio tyrimo reikia palaukti kelias savaites. Toks laukimo laikas yra visiškai normalus dalykas“, – pasakoja A.Petrauskas.
Baiminasi dėl neišaiškintų susirgimų
Paklaustas, ar onkologinių susirgimų grafoje jau pasimatė neigiami rezultatai dėl pernai stabdžio pedalą įjungusių patikros programų, gydytojas vienareikšmiško atsakymo duoti negalėjo, bet pastebėjo, kad sumažėjo nustatomų ankstyvos stadijos vėžinių navikų.
„Pastebėjome, kad tikrai sumažėjo tų visai ankstyvų vėžio atvejų. Tai reiškia žarnyno vėžiai, kuriuos aptikus užtenka polipą nugnybti, ar užtenka paprastos operacijos. Dabar jau padaugėjo atvejų, kai reikia ir chemoterapiją taikyti.
Pamažėjo krūtų vėžio atvejų, kuriems po operacijos užtenka spindulinio gydymo ir hormonų terapijos. Tikrai pamažėjo tų ankstyvų stadijų nustatymas“, – teigia A.Petrauskas.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad mažiau žmonių susirgo vėžiu. Padaugėjo neišaiškintų atvejų.
„Labai norėtųsi pasvajoti, kad susergančių žmonių sumažėjo, mes sėkmingai juos visus išgydėme. Tačiau yra tikrai ne taip. Tie susirgę žmonės, kurie neatėjo dabar, ateis vėliau. Bet tada jau jų prognozė bus blogesnė, jų liga bus labiau išplitusi, turėsime mažiau gydymo variantų“, – apgailestauja A.Petrauskas.
Skaičiai neramina
Šalies gydymo įstaigose, o taip pat ir Šiaulių pirminės sveikatos priežiūros įstaigose besilankantys pacientai, gali nemokamai dalyvauti prevencinėse onkologinių ligų patikros programose. Deja, daugelį metų vykdomose krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio profilaktinėse programose praėjusiais metais dalyvavo beveik dvigubai mažiau žmonių, nei ankstesniais metais.
Pavyzdžiui, Respublikinė Šiaulių ligoninė skelbia, kad dėl prostatos vėžio 2020 metais prevenciškai išsityrė tik 51 000 vyrų, t. y. 43 proc. mažiau nei užpernai, o dėl storosios žarnos vėžio tikrinosi 173 000, t. y. 34 proc. mažiau, nei 2019 metais.
„Labai norėtume gyventojus paraginti dalyvauti visose jiems priklausančiose ankstyvosiose vėžio profilaktikos programose, į kurias kviečia šeimos gydytojai“, – ragina gydytojas A.Petrauskas.
Paklaustas, kokios priežastys stabdo žmones dalyvauti profilaktikos programose, laikinasis klinikos vadovas pirmiausia akcentuoja pacientų nusiteikimą. Medikus stebina pacientų paaiškinimai, kad nesikreipė pagalbos, nes baiminosi užsikrėsti coronavirusu.
„Manau, kad reiktų būti šiek tiek savanaudžiais ir prioritetą skirti sveikatai, o ne baimei. Ateidami į Onkologijos kliniką žmonės neturi baimintis ir čia gali jaustis visiškai saugiai.
Antroji priežastis – į vizitą pas gydytoją dažnas nepatenka pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, todėl negali atlikti visų reikiamų tyrimų ir laiku nepatenka pas onkologus“, – sako medikas.
Serga ne tik seni žmonės
Sumažėję profilaktinių programų dalyvių skaičiai kelia nerimą. Onkologas chemoterapeutas A. Petrauskas sako, kad kai žmonės neatlieka profilaktinių patikrinimų, negalima laiku nustatyti ligos labai ankstyvose stadijose. Onkologinius susirgimus reikia diagnozuoti kuo anksčiau, nes tik tuomet galima visiškai pagydyti pacientą.
Ypač dėmesį savo sveikatai medikas ragina atkreipti pacientams, kurie dėl ilgamečio rūkymo gali turėti problemų dėl plaučių. Deja, profilaktinės plaučių vėžio programos nėra, todėl būtina patiems žmonėms būti budriems ir sąmoningiems bei reguliariai atlikti plaučių rentgeno tyrimą. Uždelsus situacija tampa sudėtingesnė ne tik pacientui, bet ir gydytojui, kuris nebeturi tiek daug galimybių padėti, kaip būtų ligos pradžioje.
Kartais klaidingai manoma, kad vėžys yra senų žmonių liga. Taip nėra: vėžiu serga ir jauni žmonės, serga ir vaikai. Deja, onkologinės ligos labai klastingos, simptomų žmogus gali ir nejausti, todėl labai svarbios profilaktikos programos.
„Jei žmogus jaučia vėžio simptomus, tai dažniausiai liga jau yra pažengusi, vėžys jau gali būti išplitęs ir apie visišką pasveikimą jau nebegalime kalbėti“, – sako gydytojas.
Profilaktinės ankstyvojo vėžio diagnostikos programos
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų. Kartą per dvejus metus atliekamas nesudėtingas imunocheminis testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų, jei testo atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą papildomam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Kol normalios gimdos kaklelio ląstelės dėl įvairiausių veiksnių virsta vėžinėmis, praeina ne vienas mėnuo ir net ne vieneri metai. Pakitimų pradžios moterys dažnai nejaučia, tačiau tik ankstyvas jų nustatymas leidžia išvengti ligos ir visiškai pasveikti. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti Onkologijos klinikoje, atliekančioje šį tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje.
Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją. Padidėjęs PSA kiekis leidžia tik iš anksto įtarti priešinės liaukos vėžį, o jos biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti arba paneigti šios ligos diagnozę.
