Viena vaistažolė gali padėti atsikratyti virškinimo bėdų: paaiškino, kaip vartoti

2021 m. kovo 30 d. 07:00
Jei jums skauda pilvą, turite virškinimo problemų ar skundžiatės apetitu, gali būti, kad žarnyne apsigyveno parazitai. Natūralų vaistą šiai nemaloniai problemai gydyti žmonės atrado dar Senovės Egipto laikais, o mes jį naudojame iki šiol. Tai karčiųjų kiečių žolė, dar žinoma pelyno vardu.
Daugiau nuotraukų (3)
Nors vaistažolė ir kartaus skonio, bet jos vardo kilmė gana romantiška.
Lotyniškas pelyno pavadinimas Artemisia absinthium siejamas su graikų deive Artemide ir senovės persų karaliene Artemisia II.
Kiečių žolė efektyviai kovoja su žarnyno parazitais bei kirmėlinėmis infekcijomis. Šiandien pelyną galima rasti visuose vaistažolių mišiniuose ar preparatuose, sukurtuose šiai subtiliai problemai spręsti.
Kai kurie moksliniai šaltiniai karčiojo kiečio efektyvumą prilygina net ir plačiai naudojamam priešparazitiniam vaistui prazikvanteliui.
Moksliniai tyrimai rodo, kad pelyno preparatai geba įveikti skirtingas žarnyno parazitų rūšis: kepenines siurbikes, nykštukinius kaspinuočius ir kraujines siurbikes. Pastarųjų paplitimas šiltuose kraštuose yra gana rimta problema. Kasmet jos nusineša apie 200 tūkstančių gyvybių.
Tuo tarpu Lietuvoje pačios dažniausios žarnyno infekcijos yra sukeliamos spalinių kirmėlių. Spalinės kasmet sukelia enterobiozės ligą 350-iai milijonų žmonių visame pasaulyje.
Labiausiai šioms infekcijoms yra pažeidžiami maži vaikai, augintinių savininkai bei šiltųjų kraštų gyventojai. Negydant ilgalaikių kirmėlinių infekcijų, gali pasireikšti net alerginės reakcijos, silpnumas, nuovargis.
Pelynas skatina apetitą, malšina skausmus, slopina uždegimus. Priešuždegiminis pelyno poveikis gaunamas dviem būdais: naudojant šios vaistažolės nuovirą išoriškai, kaip kompresą sąnariams, arba geriant karčiųjų kiečių arbatą.
Šiuolaikinis mokslas taip pat įrodė, jog pelynas turi antioksidantų, kurie, padeda apsaugoti organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio, lėtina senėjimą bei padeda organizmui greičiau atsigauti po ligų.
Kaip rinkti ir džiovinti karčiųjų kiečių žolę?
Tik tinkamai surinkta ir sudžiovinta vaistažolė gali pasižymėti reikalingomis gydomosiomis savybėmis, todėl reikia žinoti, kaip tai daryti teisingai.
Kaip vaistinė žaliava naudojamos 25-30 cm ilgio žydinčios augalo viršūnės. Rinkti jas reikia žydėjimo laikotarpiu (liepos-rugpjūčio mėnesiais), geriausia – sausu oru.
Džiovinti rekomenduojama paskleidus plonu sluoksniu arba surišus į šluoteles bei pakabinus gerai vėdinamoje patalpoje, atokiai nuo tiesioginės saulės šviesos. Saulės spinduliai gali suardyti vaistažolės veikliąsias medžiagas.
Kaip vartoti?
Esant apetito stokai, galima tiesiog kramtyti karčiojo kiečio žolę. Tačiau mažai tikėtina, kad kas nors ryžtųsi tą daryti. Todėl patogiausias pasigaminti arbatą: 1 -1,5 g vaistažolės užpilti 150 ml verdančio vandens ir uždengus palaikyti bent 10 min. Rekomenduojama gerti po 2 puodelius per dieną.
Karčiųjų kiečių žolės nederėtų vartoti nėščiosioms ir žindančioms mamoms bei žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus. Pelyną vartojant ilgai, gali pasireikšti šalutinis poveikis.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos fitoterapijos asociacija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.