Kol kas gydytojas Christianas Dohna-Schwake'as žino apie vieną ar du dalykus apie tai, kokius vaikus griebia susirgimas – vieni jų vos 5 metų, kitiems gali būti ir 17 m. Jie dėl karščiavimo perkeliami į intensyviosios terapijos skyrių, Eseno universitetinėje ligoninėje (Vokietija), kur ir dirba pats gydytojas. Medikas pastebi, kad tokių pacientų srautas nėra stabilus, tačiau jis beveik įsitikinęs, kad maždaug nuo balandžio vidurio susirgusių vaikų skaičius padidės.
Tiksliai nustatyti, kas susirgs, žinoma, neįmanoma. Tačiau vieną dalyką galima pasakyti užtikrintai: pacientai anksčiau buvo užsikrėtę COVID-19. Iš tiesų tie, kurių laukiama balandžio mėnesį, yra tie patys žmonės, kurie koronavirusu užsikrečia šiomis dienomis.
Ch.Dohna-Schwake'as atidžiai stebi įsismarkavusią trečiąją koronaviruso pandemijos bangą Vokietijoje. Šį kartą infekcija užsikrėtusių vaikų dalis yra didesnė nei pirmosios ir antrosios bangų metu. Jaunų žmonių iki 15 metų skaičius „labai sparčiai“ auga, praėjusią savaitę sakė Vokietijos ligų kontrolės centro Roberto Kocho instituto vadovas Lotharas Wieleris. Tai paaiškina, kodėl vis daugiau vaikų suserga pediatriniu daugiasisteminiu uždegiminiu sindromu (angl. paediatric inflammatory multisystem syndrome – PIMS).
Susirgusį berniuką teko panardinti į komą
Esene iki šiol buvo gydoma devyniolika PIMS atvejų – daugiau nei bet kurioje kitoje Vokietijos ligoninėje. Vos prieš metus medicinos pasaulis apie šį susirgimą nė girdėjęs nebuvo. Tačiau dabar suprantama, kad PIMS yra reta, bet ypač klastinga vėlyva koronaviruso infekcijos pasekmė. „Mes daug ko išmokome, – sako Ch.Dohna-Schwake'as, – ir mes vis dar mokomės“.
Nė vienas iš jo PIMS pacientų nemirė. Tai, jo teigimu, iš dalies yra sėkmės rezultatas, nes kai kurie atvejai būna gana sunkūs. Pavyzdžiui, vieno šešiamečio būklė buvo „tikrai pavojinga gyvybei“, – prisimena Ch.Dohna-Schwake'as. Netoliese esanti mažesnė ligoninė berniuką iš pradžių gydė spalį, dar pačiame šalį siaubusios antrosios koronaviruso bangos įkarštyje. Berniukas skundėsi karščiavimu, akys buvo uždegusios, ant kūno atsirado bėrimas. Bet blogiausia, kad jį kankino stiprūs pilvo skausmai. Berniukui buvo duota antibiotikų, tačiau gydymas nepasiteisino. Karščiavimas tiesiog nesiliovė.
Gydytojai buvo suglumę. Vis dėlto galiausiai jie pradėjo domėtis, ar tai gali būti naujasis sindromas, apie kurį jie skaitė medicinos žurnaluose? Eseno gydytojai pasidalijo įtarimais. Nebuvo jokių įrodymų, kad berniukas prieš tai susidūrė su COVID-19. Juk besimptomiai ligos atvejai dažnai lieka nepastebėti. O rimti PIMS simptomai nepasireiškia tol, kol viruso jau nebėra.
Berniukas buvo perkeltas į Eseno universitetinę ligoninę, kur jo būklė pablogėjo. Vaiko kraujagyslės išsiplėtė, o per kraujagyslių sieneles į aplinkinius audinius tekėjo vis daugiau skysčių, Be to jo kraujospūdis ženkliai sumažėjo. „Mes privalėjome reaguoti, pasitelkėme didelius kraujotaką stabilizuojančių vaistų kiekius“, – prisiminė Ch.Dohna-Schwake'as.
Tada berniuko plaučiuose ėmė rinktis vanduo. Berniuką kamavo dusulys, o jo kraujyje sumažėjo deguonies prisotinimas. „Mes turėjome jam sukelti dirbtinę komą tam, kad galėtume ventiliuoti jo plaučius“, – sakė Ch.Dohna-Schwake'as. Jo būklė ėmė gerėti tik po to, kai buvo duotos didelės kortizono dozės. Po keturių ar penkių dienų gydytojai galėjo pabudinti savo pacientą iš komos.
Šiandien jau kiekvienas šalies gydytojas, dirbantis vaikų intensyviosios terapijos srityje, yra girdėjęs apie tokius atvejus. Gydytojai dabar žino, kad sindromas yra išsiderinusios imuninės sistemos atsako rezultatas, kuris gali sukelti uždegiminius procesus įvairiuose organuose ir kraujagyslėse.
Vokiečiai skaičiuoja, kad PIMS pasireiškė maždaug vienam iš tūkstančio vaikų, kurie buvo užsikrėtę COVID-19. Veiksniai, lemiantys sindromo atsiradimo laiką, vis dar nežinomi.
Vokietijos vaikų infekcinių ligų draugija (angl. The German Society for Pediatric Infectious Diseases – DGPI) paprašė visų Vokietijos ir Austrijos ligoninių apie visus diagnozuotus PIMS atvejus pranešti Dresdeno universitetinei ligoninei.
Sukūrė svarbų registrą
Joje esantį registrą tvarko du vaikų gydytojai Reinhardas Berneris ir Jakobas Armannas. Medikai prisimena, kad maždaug prieš metus vykusios nuotolinio susitikimo metu vaikų gydytojai svarstė, kokį vaidmenį kovoje prieš pandemiją atliks pediatrai.
Tuo metu ligoninės visoje Vokietijoje ruošėsi numatomam pacientų antplūdžiui. Visos operacijos, kurios nėra gyvybiškai svarbios, buvo atšauktos, palatos paruoštos COVID-19 pacientams. Tačiau vaikų ligoninės pandemija stipriai nepaveikė. Tapo akivaizdu, kad vaikai serga tik retai, o didžioji dalis užsikrėtusiųjų perserga nesunkiai. Bet ar tai reiškia, kad pediatrai pandemijos metu turėtų sėdėti sudėję rankas?
Tačiau DGPI nariai nusprendė, kad išskirtinis dėmesys vaikų sveikatai turi būti skiriamas bet kokios pandemijos metu. Net ir besimptomiais atvejais vaikai gali būti pavojingos infekcijos pernešėjais. Taip pat buvo svarbu suprasti, kodėl virusas jiems ne toks pavojingas ir ar ši taisyklė neturi išimčių. Stebėjimams atlikti nuspręsta sukurti specialų klinikinių atvejų registrą.
Kai praėjusių metų balandį iš Didžiosios Britanijos ir Amerikos atkeliavo pirmieji pranešimai apie PIMS atvejus, Drezdene įsikūrusiems gydytojams buvo aišku, kad registras buvo sukurtas būtent tokiems reiškiniams spręsti. Greitai paaiškėjo, kad dėl COVID-19 vaikai gali sunkiai susirgti, nors jų ligos simptomai atrodo gerokai kitokie nei koronavirusinės infekcijos.
Tuo metu PIMS dar neturėjo pavadinimo. Tai buvo apibūdinta kaip naujo tipo uždegiminė būklė, kuri buvo nepaprastai panaši į ligą, vadinamą Kawasaki sindromu, kuris pirmą kartą buvo nustatytas maždaug prieš 50 metų. Šioji paveikdavo kūdikius ir ikimokyklinio amžiaus vaikus, beveik visi jos atvejai fiksuoti Japonijoje.
Nerimą keliančios naujienos iš Amerikos
Iš Drezdene užfiksuotų ligos atvejų net 59 proc. vaikų prireikė gydymo intensyvios terapijos skyriuje. Laimei, nei vienas jų nemirė.
Tuo metu gydytojai praneša apie nerimą keliančias naujienas iš JAV. Jie teigia, kad PIMS ten tampa vis agresyvesne, o medikai neturi jokio paaiškinimo, kodėl liga ima rodyti kitą savo veidą. Amerikos ligų kontrolės centras jau pranešė apie 33 mirtis. „Keičiuosi informacija su kolega Niujorke, – sako Ch.Dohna-Schwake'as. – Jis man pasakė, kad beveik visiems PIMS pacientams ten dabar reikalinga intensyvi priežiūra.“
Prieš šešis mėnesius šis rodiklis tebebuvo 40 proc.
Laimei, tokia tendencija Vokietijoje dar nebuvo pastebėta. Kol kas nėra duomenų, kad naujosios koronaviruso mutacijos pablogintų PIMS progresavimą.
Remiantis Vokietijos ligoninių pranešimais, PIMS yra sėkmingai pagydomas. Medikams ypač padėjo sukaupta patirtis, gydant Kawasaki sindromą. Iš rikiuotės išėjusią imuninę sistemą galima sureguliuoti kortizono pagalba. Imunoglobulinai, gauti iš donoro kraujo plazmos, taip pat suveikia sėkmingai. Neaišku, kodėl nespecifinių antikūnų mišinys gali reguliuoti organizmo apsaugą. Tačiau Ch.Dohna-Schwake'as, kad taikomas gydymas duoda greitą rezultatą: „Tai labai įspūdinga. Imunoglobulinai, didelės kortizono dozės – per 48 valandas košmaras baigiasi“.
Drezdeno PIMS registras rodo, kad beveik pusė pacientų buvo išrašyti sveiki. Tačiau 10 proc. atvejų vaikus ir toliau kamuoja ilgalaikės problemos. Penkiolika vaikų ir paauglių patyrė ilgalaikę žalą širdies sveikatai, todėl ilgainiui juos turės stebėti gydytojai.
Dažnai subtilaus ilgalaikio poveikio spektras yra platus ir dar toli gražu nėra iki galo suprastas, sako Ch.Dohna-Schwake'as. Pavyzdžiui, dvi mergaitės, kurias jis gydė Esene, skundėsi dėl mėnesinių problemų. Praėjusį rudenį išleistas šešerių metų vaikas vis dar kenčia nuo raumenų silpnumo.
Išleistas iš Eseno universiteto ligoninės, jis pirmiausia turėjo būti siunčiamas fizinei reabilitacijai, kur vėl turėjo išmokti vaikščioti. Į jo rankas vis dar negrįžo tokio amžiaus vaikams būdinga jėga – tai puikus įrodymas, kaip klaidinga būtų manyti, kad koronavirusas nėra ypač pavojingas vaikams.
