Dėl atsinaujinančių uždegimų, Veronikai išsivystė inkstų nepakankamumas. „Ligai progresuojant, man pradėjo taikyti hemodializes, o vėliau nuspręsta, jog reikalinga inksto transplantacija, – atvirauja pacientė. – Gyvenimo ritmas pasikeitė neatpažįstamai, nes į dializes važiuodavau tris kartus per savaitę ir ligoninėje praleisdavau keturias valandas.“
Moters pasiruošimas iki inksto transplantacijos buvo ilgas. Kauno klinikų Nefrologijos klinikos Nefrologijos skyriaus ir Urgentinės inkstų patologijos sektoriaus vadovė, gydytoja nefrologė doc. Asta Stankuvienė pasakoja, kad pirmiausia pacientei reikėjo pašalinti abu inkstus, kuriuose esantys infekcijos židiniai galėjo pažeisti naujus transplantuotus organus. Veronika taip pat yra pirmoji pacientė Lietuvoje, kuriai dėl galimybės laukti inksto transplantacijos atlikta skrandžio mažinimo operacija.
„Viršsvoris didina komplikacijų riziką transplantacijos metu. Su gydytojos dietologės pagalba pacientė numetė daug svorio. Deja, to neužteko, todėl buvo atlikta skrandžio mažinimo operacija, – aiškina docentė. – Po sėkmingos operacijos moteris atsikratė dar daugiau svorio ir galėjome ją įtraukti į laukiančiųjų sąrašą.“
Nors dvejus metus Veronika nekantriai laukė, kada jai bus atlikta inksto transplantacija, tačiau sulaukusi lemtingo skambučio nerimavo. „Ta akimirka labai gerai įsirėžė mano atmintyje. Galvojau, kas bus, jeigu negausiu inksto arba organizmas jį atmes, gal aš per anksti apsidžiaugiau“, – nuogąstavo moteris.
Atlikus išsamius tyrimus, paaiškėjo, kad neplakančios širdies donoro inkstas tinkamas Veronikai ir lapkritį Kauno klinikose jai atlikta organo transplantacija. Pasak Kauno klinikų Organų donorų programos vadovo dr. Tomo Tamošuičio, tai – antroji neplakančios širdies donoro inksto transplantacija Kauno klinikose, kurios metu panaudota ekstrakorporinė membraninės oksigenacijos mašina.
„Ši aparatūra imituoja širdies ir plaučių darbą po donoro mirties. Tokiu būdu užtikrinama kuo įmanoma geresnė donorinio organo kokybė“, – apie procedūros sudėtingumą pasakoja dr. T. Tamošuitis.
Doc. A. Stankuvienė džiaugiasi, kad transplantacija, kurią atliko Kauno klinikų Urologijos klinikos gydytojas urologas Giedrius Juodelis, pavyko sklandžiai. „Vienintelis sunkumas – inkstas ne iš karto pradėjo veikti, todėl prireikė dar 14 hemodializės procedūrų, – sako gydytoja nefrologė. – Šiuo metu pacientė jaučiasi puikiai, o transplantuoto inksto veikla – gera.“
Veronika sako, kad atlikta inkstų transplantacija jai sugrąžino įprastą gyvenimą. „Po atliktos operacijos praėjo daugiau nei 4 mėnesiai, todėl su inkstu jau spėjau susidraugauti, – šypsosi moteris. – Esu labai dėkinga gydytojai nefrologei doc. Astai Stankuvienei, gydytojui urologui Giedriui Juodeliui, abdominalinės chirurgijos gydytojui prof. dr. Almantui Maleckui ir visiems kitiems Kauno klinikų medikams, slaugytojoms už rūpestį ir suteiktą galimybę vėl džiaugtis gyvenimu. Nuoširdžiai dėkoju ir donoro artimiesiems, kurie sunkią akimirką priėmė sprendimą, keičiantį kitų žmonių likimus.“
Lietuvoje apie 90 proc. organų transplantacijų atliekama po diagnozuotos smegenų mirties. Tokiu atveju donoro širdies veikla kurį laiką dar būna palaikoma ir gydytojai turi kelias dienas pasiruošti operacijai. Transplantacija, kai persodinami neplakančios širdies donoro inkstai, reikalauja greito gydytojų pasiruošimo.
„Sustojus donoro širdžiai, medikai turi apie valandą laiko pajungti aparatūrą, imituojančią deguonies prisotinto kraujo tekėjimą kraujagyslėmis, – aiškina Organų donorų programos vadovas. – Ši aparatūra gali veikti tik iki 4 valandų, per kurias mes turime ir pagerinti donorinių organų būklę, ir suorganizuoti pokalbį su donoro artimaisiais, suplanuoti donorystės procesą bei darbą su transplantacijų komandomis. Tai – iššūkis visai daugiadalykei komandai.“
2016 m. pirmą kartą Lietuvoje Kauno klinikose persodinti donoro, kuris mirė sustojus širdžiai, inkstai. 2020 m. Kauno klinikose iš viso atlikta 1 inksto transplantacija iš neplakančios širdies donoro, 39 – po donorui diagnozuotos smegenų mirties ir 1 – iš gyvo donoro.
