Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir Ispaniją, Latvija, Lietuva ir dar vienuolika Europos Sąjungos (ES) valstybių per savaitę laikinai sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ preparatu dėl neįrodytų baimių, kad jis esą padidina trombozės ar plaučių embolijos riziką.
Gydytojai baiminasi, kad šie veiksmai gali sustiprinti Europoje nusiteikimą prieš skiepus, nepaisant to, kad nei ES, nei Jungtinė Karalystė (JK), nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) iki šiol nesusiejo „AstraZeneca“ vakcinos su pavieniais kraujo krešulių susiformavimo atvejais.
Kontraceptikų pavojus įrodytas
Bendrosios praktikos gydytojas iš Londono Paulas Ettlingeris atkreipė dėmesį į tai, kad kontraceptinės tabletės, kurias kasdien naudoja milijonai moterų, kelia žymiai didesnę kraujo krešulių riziką, nei baubu Europoje tapusi „AstraZeneca“ vakcina.
Tik kelios dešimtys iš 17 milijonų žmonių paskiepytų ES ir JK pranešė apie kraujo krešulius. Pakanka palyginti skaičius.
Vienas iš 1600 žmonių, vartojančių kombinuotą hormoninę kontracepciją, kenčia nuo kraujo krešulių. Palyginimui, panašus šalutinis poviekis dabartiniais duomenimis pasireiškia tik vienam iš 459 000 paskiepytų Oksfordo vakcina.
Kita bendrosios praktikos gydytoja iš Londono, Jane Leonard, dirbanti su COVID-19 pacientais, taip pat mano, kad valstybių vyriausybės dėl „AstraZeneca“ vakcinos yra „pernelyg atsargios“, kai tuo metu ignoruoja, koks didelis kontraceptikus vartojančių moterų skaičius susiduria su sveikatos problemomis.
Geriamieji kontraceptikai trigubina kraujo krešulių riziką, rodo medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbti tyrimai. Negana to, Mičigano universiteto tyrimas parodė, kad drospirenonas, progestino tipas, padidino riziką labiau nei bet kuris kitas hormoninis preparatas.
Nei vienas iš jų taip ir nebuvo pašalintas iš rinkos, net po to, kai JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) paskelbė įspėjimą dėl dalies kontraceptikų keliamo pavojaus sveikatai.
Italijos premjeras Mario Draghi ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dar antradienį prižadėjo skubiai atnaujinti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, kai tik Europos vaistų reguliavimo institucijos įvertins visas galimas rizikas.
Savo ruožtu Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas patikino artimiausiu metu pasiskiepisiantis būtent „AstraZeneca“ vakcina, nes vyriausybė stengiasi įtikinti visuomenę, kad ji yra saugi, nepaisant Europoje kilusio chaoso.
Savo ruožtu P.Ettlingeris teigė manąs, kad vyriausybės daro „politinį gestą“.
„Kontraceptinės tabletės turi didesnę riziką nei vakcina, ir nėra jokių įrodymų apie skiepo žalą, todėl atrodo, kad tai politinis gestas. Nėra akivaizdaus ryšio tarp kraujo krešulių ir vakcinos. Man kelia nerimą tai, kad „antivakseriai“ šią sumaištį naudoja kaip dingstį paskatinti dėl kitus žmones taip pat nesiskiepyti“, – apgailestavo medikas.
Subalansuota rizika
Kombinuotos geriamosios kontraceptinės tabletėse yra dirbtinių moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono versijos, kurios natūraliai gaminamos kiaušidėse. Šie hormonai padeda išvengti ovuliacijos ir nėštumo.
Informacija, pateikta ant kontraceptinio preparato „Evra“, sako: „moterys, vartojančios kombinuotas kontraceptines tabletes, kurių sudėtyje yra levonorgestrelio, noretisterono ar norgestimato“, susiduria su padidėjusia „rizika, kad per metus joms susidarys kraujo krešulys“.
Skaičiuojama, kad 5-7 moterims iš 10 000 preparato vartotojų susidarys kraujo krešulių. Palyginimui, įprastomis sąlygomis kraujo krešuliai susidaro 2 iš 10 000 moterų.
Gydytojams ši statistika nekliūna, nes kraujo krešulių susidarymo rizika nėštumo metu net gi didesnė.
Socialiniuose tinkluose paskutiniosiomis dienomis nusirito milžiniška pasipiktinimo banga. Moterys pasibaisėjo, kad joms buvo leista naudoti kontraceptines tabletes, nors jų keliama rizika sveikatai plačiai ištirta ir gerai žinoma.
„Jūs turite pasverti nėštumo riziką. Medicinos praktikoje kiekvienas asmuo, kuris prašo kontracepcinių priemonių, yra labai atidžiai įvertinamas, kad būtų išvengta padidėjusios rizikos. Jei paciento šeimos istorijoje yra pasitaikę kraujo krešulių atvejų, tuomet kontraceptinių priemonių neskiriame“, – paaiškino gydytojas.
Jis teigė, kad vyriausybės lygiai taip pat turi pasverti riziką sveikatai, kai kalbama apie vakciną. Todėl net jei paaiškėtų, kad „AstraZeneca“ vakcina padidina kraujo krešulių tikimybę (kas šiuo metu nėra įrodyta), tektų pasverti riziką, kurią sukelia susirgimas koronavirusu. Tuomet reikėtų rinktis mažesnę blogybę.
Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūros (MHRA), veikiančios Jungtinėje Karalystėje, duomenys parodė, kad daugiau žmonių pranešė apie kraujo krešulius po „Pfizer“, nei po skiepo „AstraZeneca“, tačiau vokiečių gamintojo preparato naudojimas niekur nebuvo sustabdytas.
J.Leonard sakė pastebinti, kad žmonėms trūksta informacijos apie kontraceptinių priemonių saugumą.
„Tos rizikos moterims galėtų būti labiau pabrėžiamos. Yra moterų, kurios naudoja kontraceptines tabletes, nepaisant to, kad skundžiasi migrena. Taip būti neturėtų. Šitaip padidėja insulto rizika. Žmonės nėra pakankamai edukuojami“, – apgailestavo ji.
Parengta pagal dailymail
