Neretai išvardytus negalavimus galima supainioti su širdies ir kraujagyslių, virškinimo sutrikimais bei kitomis ligomis, o kartais kaltė suverčiama stresui, nervinei įtampai, be kurios neįsivaizduojamas šiuolaikinis gyvenimo būdas.
Konfliktinės situacijos namuose, darbe, nerimas dėl ateities, miego trūkumas taip pat prisideda prie pablogėjusios savijautos.
Tačiau jei skydliaukė veikia normaliai, daugelis žmonių netgi nežino, kur ji yra. Todėl skydliaukės ligos ne visada iškart nustatomos. Daug kam tenka kreiptis į ne vieną specialistą ir atlikti tyrimus.
Skydliaukės sveikata yra labai svarbi. Tai vos 15–30 gramų sverianti į drugelį panašios formos endokrininė liauka. Ji yra priekinėje kaklo dalyje, greta trachėjos, ir sudaryta iš dviejų skilčių.
Skydliaukės sutrikimams būdinga tai, kad jie atsiranda pamažu. Negalavimai priklauso nuo to, ar skydliaukėje gaminamų hormonų sumažėjo, ar padaugėjo.
Pasitaiko atvejų, kai sutrikusi skydliaukės veikla net tampa nevaisingumo priežastimi.
Sumažėjus skydliaukės hormonų organizme vystosi hipotirozė. Ji dažniausiai atsiranda dėl lėtinio skydliaukės uždegimo, kuris gali būti autoimuninis arba genetiškai paveldimas.
Sumažėjus skydliaukės hormonų gamybai lėtėja medžiagų apykaita, didėja kūno svoris, gali prasidėti tokie negalavimai kaip vidurių užkietėjimas, rečiau susitraukia širdis, ima svaigti galva.
Tai taip pat paveikia žmogaus psichikos būseną, gali užplūsti mintys apie beprasmybę ir gyvenimo tuštumą.
Kai hormonų išskiriama per mažai, kamuoja lėtinis nuovargis, būna mažiau fizinių jėgų. Žmogus gali skųstis šąlančiomis rankomis, netgi plaukai išduoda, kad kažkas negerai, nes jie pasidaro sausi ir lūžinėja.
Dėl skydliaukės hormonų trūkumo moterims gali sutrikti mėnesinių ciklas, gali būti sunku pastoti ar išsaugoti nėštumą, gresia nevaisingumas, persileidimas, o vyrams sutrinka spermatozoidų gamyba.
Įvairių mokslinių studijų duomenimis, moterys hipotiroze serga 5–10 kartų dažniau nei vyrai.
Skydliaukei ėmus gaminti pernelyg daug hormonų ši būklė vadinama hipertiroze. Ji atsiranda dėl autoimuninių, įgimtų ligų arba įvairių toksinių medžiagų poveikio.
Tokiu atveju žmogus gali jausti dirglumą, būti nervingas, jam sunku susikaupti ir atlikti paprasčiausias užduotis. Gali be jokios priežasties kristi svoris, nors žmogus valgo daug ir jo mitybos įpročiai nė kiek nepasikeitę.
Kartais žmogus pastebi, kad vis dažniau dreba rankos, o kartais visas kūnas, prasideda panikos atakos dėl padažnėjusios širdies veiklos.
Mažiau nei trečdaliui pacientų prireikia gydymo dėl ryškių negalavimų.
Daliai žmonių skydliaukės veiklos sutrikimai nustatomi tik atsitiktinai atlikus laboratorinius tyrimus.
Tyrimai rodo, kad tokie skydliaukės hormonai kaip tiroksinas ir trijodtironinas yra tarsi viso organizmo degalai. Nuo šių hormonų priklauso medžiagų apykaita, jie turi įtakos net vaisiaus brendimui motinos įsčiose.
Skydliaukės ląstelės prisideda ir prie kaulų tvirtumo, nes jos gamina hormoną kalcitoniną, reguliuojantį kalcio ir fosforo apykaitą organizme.
Suaktyvėjusią skydliaukės veiklą gali išduoti netgi žmogaus išvaizda – didelės akys, pakitusi kaklo forma, nes atsiranda skydliaukės mazgų.
Šie mazgai gali didėti, dėl šios priežasties būna sunkiau ryti, jaučiamas skausmas, pasidaro šiurkštus balsas. Skydliaukės mazgus būtina tirti, kad jie netaptų piktybiniai.
Medikai pataria profilaktiškai bent kartą per metus pasitikrinti ypač tiems žmonėms, kurių giminaičiai anksčiau sirgo skydliaukės ligomis.
Kad skydliaukė normaliai veiktų, reikia vengti streso, paisyti darbo ir poilsio režimo, leisti sau atsipalaiduoti. Taip pat reikėtų vengti užterštos aplinkos, jonizuojančiosios spinduliuotės.
Yra pastebėta, kad skydliaukės ligos susijusios ir su mityba. Jei mityba skurdi, organizmui gali pritrūkti jodo atsargų ir kitų vertingų medžiagų.
Kadangi kiekvienas žmogus gali pasirinkti, ką valgyti, ypač svarbu prisiminti ir skydliaukę, kad ji nepradėtų streikuoti.
Jodas – būtinas mineralas
Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai per mažai vartoja daržovių ir vaisių: kasdien šviežių daržovių valgo tik trečdalis gyventojų, o per dieną vidutiniškai suvartojama tik apie 260 g daržovių ir vaisių.
Kasdien grūdinių produktų vartoja kas antras gyventojas (53,7 proc.), pieno ir jo produktų – kas trečias, didžioji dalis gyventojų žuvies ir žuvų produktų valgo 1–2 kartus per savaitę. Jau pagamintų patiekalų nesūdo tik 41,5 proc. apklaustųjų, iš jų daugiausia yra pagyvenusiųjų grupėje.
Nustatyta, kad paros maisto racione per daug energinės vertės teikia riebalai (41,7 proc.), sočiosios riebalų rūgštys (12,9 proc.), cukrūs (12,9 proc.).
Per dieną gaunama tik 15,7 g skaidulinių medžiagų, mažiau, negu rekomenduojama, vitaminų A, C, B2, B12, niacino, pantoteno rūgšties bei magnio, geležies, cinko, seleno, jodo. Tik 40,2 proc. apklaustųjų mano, kad jų mityba yra tinkama.
Jodas yra žmogaus organizmui būtinas mineralas. Jodo atsargas organizme gali papildyti šie maisto produktai: jūrų dumbliai, menkės, pienas, sūris, varškė, juoduota druska, krevetės, tunai, kiaušiniai, džiovintos slyvos, pupelės.
