Persirgusiųjų COVID-19 infekcija skaičius Lietuvoje artėja prie 200 tūkstančių. Tačiau atsižvelgus į pacientus, kurie šia liga persirgo namuose ir nesikreipė į gydymo įstaigas, tikėtina, jog bendras skaičius yra gerokai didesnis. Deja, daliai pacientų, nepaisant lengvos ar vidutinio sunkumo ligos eigos, dar ilgai išlieka liekamieji ligos požymiai, ribojantys gerą savijautą, fizinę būklę bei galimybes grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Šeimos gydytojas pacientus, persirgusius COVID-19, jau gali nukreipti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai. Kauno klinikų reabilitologai yra pasirengę šiems pacientams padėti ir, priklausomai nuo vyraujančių simptomų, parinkti reikiamas reabilitacinio poveikio priemones.

Apie reabilitacijos iššūkius, susidūrus su liekamaisiais požymiais po COVID-19 ligos, kalba Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius ir Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius.

– Kas yra pokovidinis sindromas?

– R. K. Šiandien dar neturime mokslininkų pateikto vieningo pokovidinio sindromo apibrėžimo. Tačiau sutariama, jog žmogus serga pokovidiniu sindromu, jei praėjus 28 dienoms nuo pirmųjų COVID-19 infekcijos simptomų pradžios išlieka arba atsiranda visiškai nauji pacientą varginantys simptomai, nesusiję su kita liga.

Šiuo sindromu sergantiesiems pacientams būdingiausi trys simptomai: nuovargis, dusulys ir silpnumas. Tačiau kartu gali pasireikšti ir kiti įvairūs simptomai, pavyzdžiui, didelis nuovargis, pažintinių funkcijų sutrikimai: sutrikusi trumpalaikė atmintis, gebėjimas koncentruotis ir išlaikyti dėmesį.

Taip pat būdingi neuropsichikos sutrikimai: nemiga, dažni pabudimai ar vaizdingi košmariški sapnai. Žmonės jaučia virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių, mioskeletinės sistemos sutrikimus. Daliai pacientų įvairūs simptomai gali išlikti iki šešių mėnesių.

Remiantis pirmaisiais mokslinės stebėsenos studijų duomenimis, žinome, kad apie 80 proc. sergančiųjų pokovidiniu sindromu yra 30-59 metų darbingo amžiaus moterys, kurios iki susirgimo buvo fiziškai aktyvios, neturėjusios jokių gretutinių ligų.

– Kokie yra liekamieji COVID-19 ligos simptomai?

– R. K. Pacientai, kuriuos vargina liekamieji COVID-19 ligos simptomai, yra gydęsi ligoninėje dėl komplikuotos pneumonijos ar kitų organizmo sistemų pažeidimų, o po aktyvaus gydymo išleisti tolesniam sveikimui į namus. Šiuos pacientus dažniausiai vargina dusulys (ramybėje ar nedidelio fizinio krūvio metu), didelis nuovargis, silpnumas bei kiti simptomai, priklausomai nuo diagnozuotos patologijos ir organų pažeidimų.

Persirgusiems lengva ar vidutinio sunkumo pneumonija, net praėjus šešioms savaitėms po gydymo ligoninėje, išlieka dujų difuzijų sutrikimai ir kiti varginantys simptomai, ribojantys paciento kasdienę veiklą.

– Kokios yra galimybės nukreipti šiuos pacientus reabilitaciniam gydymui?

– R. K. Šiandien valstybė ieško galimybių suteikti reabilitacijos paslaugas pacientams, susidūrusiems šia liga. Pacientus gydytus stacionare dėl COVID-19 ligos, komplikuotos pneumonijos su liekamaisiais požymiais (varginančiu dusuliu, nuovargiu, silpnumu ar kitais simptomais), pakoregavus teisės aktus tikėtina bus galima nukreipti iki 20 dienų reabilitacijai stacionare, o pacientus, kuriems diagnozuotas pokovidinis sindromas, išrašius iš aktyviojo gydymo stacionarinės įstaigos, tikimės, kad galėsime nukreipti 14 dienų ambulatorinei reabilitacijai.

– Ar Kauno klinikų Reabilitacijos klinika ir Kulautuvos reabilitacijos ligoninė pasiruošusios priimti pacientus, persirgusius COVID-19 liga?

– R. K. Taip, šeimos gydytojas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui gali nukreipti COVID-19 persirgusius pacientus, kuriuos vargina liekamieji ligos požymiai ar yra diagnozuotas pokovidinis sindromas. Priklausomai nuo vyraujančių simptomų, gydytojas reabilitologas gali rekomenduoti išskirtines fizinio poveikio priemones. Pavyzdžiui, didelės galios magnetoterapiją pacientams, besiskundžiantiems išlikusiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu arba kardiosinchronizuotą protarpinę kompresiją, gerinančią audinių metabolizmą, kai yra nepakankamas organizmo aprūpinimas deguonimi.

Be šių išskirtinių priemonių, pacientams gali būti taikomos ir įprastinės priemonės, kurios naudojamos po uždegiminių procesų plaučiuose. Pavyzdžiui, audinių diatermija elektromagnetinėmis bangomis.

Pacientams, kuriuos vargina prarasta ar susilpnėjusi uoslė, numatome taikyti unikalų kvapų suvokimo testą, kurį sudaro 16 skirtingų kvapų, o jų terapija lavina pažintines funkcijas ir prarastus uoslės receptorius, kurie po terapijos greičiau sugrįžta.

Pacientus, kuriems po procedūrų matysime teigiamą dinamiką, kviesime pasinaudoti Kauno klinikų ambulatorinėmis reabilitacijos paslaugomis arba stacionarinėmis reabilitacijos paslaugomis Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Tačiau šios paslaugos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo pacientams, kuriems COVID-19 ligos aktyvus gydymas nebuvo taikytas stacionare, dar nėra kompensuojamos.

– L. V. Galimybė atlikti reabilitaciją persirgus šia klastinga liga – gera ir aktuali žinia kiekvienam pacientui. Ypatingai tiems pacientams, kurie serga gretutinėmis ligomis, nes jie labiausiai kenčia nuo pokovidinio sindromo. Šių pacientų mobilumas yra apribotas, o simptomus palengvinančių priemonių praktiškai nėra. Nuo šiol pacientai, kuriuos vargina liekamieji COVID-19 simptomai arba pokovidinis sindromas, gali gauti pagalbą, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.