Imuninės sistemos mechanizmas
Čiaudulys, sloga, kosulys – nemalonūs žiemos palydovai. Pastaruoju metu šie negalavimai sukelia dar daugiau nerimo, nes užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius auga. Dėl to atsiradus pirmiesiems gerklės peršėjimo požymiams baiminamės, ar ši liga nepalietė ir mūsų.
Dėl to dabar daugeliui rūpi, kaip apsisaugoti nuo peršalimo ir pirmiausia nuo naujos rūšies viruso.
Deja, šimtaprocentės garantijos ir patentuoto recepto nėra. Bet stipri imuninė sistema veikiausiai gali apsaugoti nuo iki šiol nežinoto viruso ir sunkios COVID-19 eigos.
Patikima imuninė sistema sumažina galimybę pasigauti virusą turėjus kontaktą su užkrėstuoju. Imuninė sistema – savotiškas seismografas, atspindintis, ar esame atsparūs. Susilpnėjusio organizmo reakcija – liga. Jei sveikas, jis kuo geriausiai pasirengęs kovai su bakterijomis ar virusais.
Imuninė sistema – tai organizmo jėga, galinti užkirsti kelią ligoms ir padėti jas įveikti. Ši daugiasluoksnė sistema priešinasi aplinkos įtakai, kaip antai bakterijoms ir virusams, gydo žaizdas ir taiso pažeistas ląsteles.
Tai sudėtinga sistema, pasiskirstanti po visą kūną ir iš vidaus daranti įtaką išorės veiksniams. Pirmąjį barjerą sukuria oda, gleivinės ir žarnynas, jie neleidžia pavojingoms medžiagoms patekti į organizmą.
Antrasis barjeras – įgimta gynybos sistema, kuri jau nuo gimimo, vaizdžiai sakant, yra kovinės parengties.
Trečiasis – įgyta imuninė sistema, prie kurios priklauso ir antikūnai. Pagrindiniai įgytos imuninės sistemos komponentai ne tik atsimena ir įsidėmi, kokiu ligos sukėlėju buvome užsikrėtę, bet ir jį tiesiogiai puola kilus naujam pavojui.
Kol ši grupė deramai atlieka savo funkcijas, fiziniu požiūriu jaučiamės gerai. Jei silpnai – visur knibždantiems virusams ir bakterijoms ypač lengva atlikti savo bjaurų darbą. Bet kur tūno šie sukėlėjai?
Seniai žinoma, kad virusai dažniausiai zuja ore, bakterijos veisiasi ant paviršių. Tai reiškia, kad užsikrečiame oro lašeliniu būdu. Dėl to saugodamiesi nuo COVID-19 nešiojame kaukę, kuri apsaugo burną ir nosį.
Tai dar ne viskas. Jei paliečiame užkrėstus paviršius, turime sąlytį ne tik su bakterijomis, bet ir su virusais, esančiais ant jų. Nelygu sąlygos, virusai gali daugelį dienų gyvuoti ant apšvietimo jungiklių, durų rankenų ir skląsčių.
Dėl to būtina laikytis griežtų higienos reikalavimų – kruopščiai plauti ir dezinfekuoti rankas. To reikalauja pastarojo meto padėtis.
Svarbi mityba
Ką dar galima daryti, kad neužsikrėstume? Netinkama mityba organizmui turi poveikį kaip infekcinė liga. Bonos (Vokietija) universiteto studija atskleidė, kad ląstelės reaguoja į nesveikus riebalų ir angliavandenių turinčio maisto derinius kaip į antpuolį, nuo kurio privalo gintis.
Mitybos specialistai nerimauja ne tik dėl per dažnai vartojamo greitojo maisto, bet ir dėl įvairovės požiūriu skurdaus maisto, kuriame daug angliavandenių. Pusryčiams – duonos riekelė, bandelė, mokykloje ar darbe – sumuštinis, pietums – makaronai ar mėsa, bulvės ir šiek tiek salotų, užpiltų padažu. Vakarienė neretai – vien angliavandeniai.
Idealus imuninei sistemai reikalingas maistas atrodo kitaip. Kuo blogai pusryčiams omletas? Pietums – daržovės, vakare – sriuba ar žuvies patiekalas su daržovėmis? Toks valgiaraščio paįvairinimas tik į naudą.
Svarbu vartoti daug skysčių. Jie ne tik valo organizmą, bet ir apsaugo nuo peršalimo. Karštas oras patalpose greitai išsausina gleivinę. Tuomet apsiginti nuo virusų ir bakterijų trūksta natūralaus apsauginio barjero.
Ne naujiena, kad fizinis aktyvumas atgaivina visą organizmą. Būtina lipti laiptais, o ne kilti liftu, eiti pėsčiomis į darbą kelias stoteles, bėgioti ar vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis.
Kokį sportą pasirinkti? Specialistai sako, kad tai neturi jokios reikšmės. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas. Idealus atvejis – bet kokiame amžiuje. Žinoma, būti tokiems vikriems kaip 30-mečiai sulaukus 60 ar daugiau metų nereikia tikėtis.
Kaip apsisaugoti nuo streso?
Vis daugiau mokslinių studijų atskleidžia, kad sveikatai labai svarbi dienos šviesa. Įgimta imuninė sistema gamina savo gynybinę medžiagą – antimikrobinius peptidus, kurių poveikis tolygus antibiotikų poveikiui. Įrodyta, kad jiems susidarant svarbus vaidmuo tenka šviesai.
Ji skatina organizme ir vitamino D, tiksliau D3, susidarymą. Platus šio vitamino, kuris iš tikrųjų yra hormonas, poveikio spektras tyrinėjamas vis išsamiau.
Bet žiemą saulės spinduliavimas per silpnas šiam vitaminui susidaryti. Dėl to dauguma gydytojų tamsiuoju metų laiku pataria vartoti vitamino D preparatus. Ar jo trūksta, parodo kraujo tyrimas.
Vokietijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad dabar kas antras šalies gyventojas patiria stresą dėl koronaviruso pandemijos. Padažnėjo depresijų, dėl įtampos daugelis skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, miego sutrikimais.
Medikai pataria susikurti vadinamąsias ramybės saleles – vengti pernelyg didelio neigiamos informacijos srauto. Žinoma, padėtį reikia žinoti, bet valandų valandas naršyti po internetą ar klausytis radijo ir fiksuoti naujus užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius nebūtina.
Geriau apibėgti ratą aplink savo namą ar kvartalą, pasivaikščioti miške, paskaityti gerą knygą. Vadovaukitės senolių išmintimi – raskite drąsos pakeisti tai, ką galite pakeisti. Reikia ramiai žiūrėti į aplinkybes, kurias ne mūsų valioje pakeisti.
Įžymybių geros savijautos paslaptys
Švedijos karališkosios šeimos nariai – princas Carlas Philipas (41 m.), jo žmona princesė Sofia (36 m.) ir jų vaikai stiprina organizmą dar rudenį vykdami pasivaikščioti po mišką šviečiant saulei.
Atsiradus pirmiesiems peršalimo požymiams vokiečių operos tenoras Jonas Kaufmannas (51 m.) čiulpia ledinukus su gydomosiomis žolelėmis. Tai sužadina gleivių susidarymą ir naikina virusus.
Brazilijos modelis Gisele Bundchen (40 m.) daug dėmesio skiria fizinei ir dvasinei kūno rengybai. Ji užsiima joga, o įtampą mažina nuolatine meditacija.
Vokietijos TV laidų vedėjams Silviai Laubenbacher (55 m.) ir jos vyrui Percy Hovenui (55 m.) teigiamą poveikį daro namų augintiniai – šunys. Keturkojai, suteikdami teigiamų emocijų, stiprina jų imuninę sistemą.
Vokiečių šlagerių ir popmuzikos atlikėja Helene Fischer (36 m.) vartoja imbierą. Dainininkės teigimu, šis augalas sušildo jos balsą, padeda peršalus ir stiprina imuninę sistemą. Atlikėja neįsivaizduoja savo dienos be puodelio imbierinės arbatos.
