Be to, giliųjų venų trombozė yra dažna COVID-19 komplikacija. Išsamiai apie giliųjų venų trombozę pasakoja Krikščionių medicinos centro gydytoja kraujagyslių chirurgė Dainora Bandzevičienė.
– Giliųjų venų trombozė (GVT) – kas tai per liga?
– Kiekvienas žmogus turi trijų rūšių gyslas: arterijas (neša kraują iš širdies į organus ir audinius), venas (neša kraują iš organų ir audinių atgal į širdį) ir limfagysles (grąžina audinių skystį į kraują – į venas). Venos skirstomos į paviršines ir giliąsias. Paviršinės venos yra poodyje, jos dažnai persišviečia per odą, į jas leidžiami vaistai, jos išryškėja esant venų varikozei.
Giliosios venos yra tarp raumenų, jų skersmuo didesnis nei paviršinių venų. Giliųjų venų trombozė (GVT) – tai trombų (krešulių) susidarymas giliosiose venose. Pasaulyje kasmet suserga 50-80 iš 100 000 suaugusių žmonių. Nuo 40 metų pradeda ženkliai didėti rizika sirgti GVT ir su kiekvienais papildomais 10 metų rizika padvigubėja.
Nuo 60 metų rizika susirgti GVT yra dar didesnė, ypač moterims. Būdingi simptomai: kojos (labai retai – abiejų kojų, rankų) ištinimas, veržiantis skausmas, karštis, paraudimas ar melsvumas. GVT gali pasireikšti skirtingo intensyvumo visais simptomais arba tik keliais, arba būti visai be simptomų.
– Ar pacientai rimtai vertina GVT simptomus? Ar žino apie šią ligą?
– Pacientai įvairiai vertina GVT simptomus – priklauso nuo to, kokią turi patirtį. Žinių trūksta, ir žodis „trombai“ žmones gąsdina taip pat, kaip ir žodis „vėžys“. Kartais netgi bijoma gerti skysčių, nes esą dėl to didės tinimas. Iš tikrųjų kojų tinimas nepriklauso nuo išgerto skysčių kiekio. Kojos tinsta tik esant tam tikrai ligai (širdies nepakankamumas, inkstų ligos, kojų venų nepakankamumas, limfagyslių nepakankamumas).
– Dėl kokių priežasčių susidaro krešuliai giliosiose venose?
– Krešuliai giliosiose venose susidaro, kai sutrikdomas kraujo pratekėjimas venomis arba pritrūksta skysčių organizme, arba organizme susidaro perteklius tam tikrų veikliųjų medžiagų, skatinančių kraują krešėti.
Kraujo tėkmę venomis sutrikdo ilgas sėdėjimas, pavyzdžiui, tolimos kelionės (ilgiau nei 3 val.) traukiniu, automobiliu (ypač tolimųjų reisų vairuotojams), ilgas skrydis lėktuvu. Kai žmogus ilgai sėdi, nesusitraukinėja blauzdų raumenys, todėl venos nėra reguliariai apspaudžiamos raumenų ir nebepadeda užkelti kraujo aukštyn kojomis.
Tada kraujas užsistovi ir prasideda krešėjimo procesai. Blauzdų raumenys nesusitraukinėja ir tada, kai žmogus ilgai guli nejudėdamas dėl ligos, traumos, operacijos ar paralyžiaus. Arba po kojos kaulų lūžių koja sugipsuota ar įtvare. Nėštumo metu (ir 6 sav. po gimdymo) padidėjusi gimda prispaudžia pilve esančią kairiąją klubinę veną (ji surenka kraują iš kairės kojos).
Kartais prispaudimas gali būti per stiprus ir tada trombuojasi giliosios venos. Nutukimas – per didelis riebalų kiekis – padidina slėgį pilvo ertmėje, todėl sunkiau užkelti kraują venomis. Širdies nepakankamumas taip pat sutrikdo kraujo cirkuliaciją.
Organizme visada stengiamasi išlaikyti pusiausvyrą tarp įvairių faktorių. Jei suintensyvėja kraujo krešėjimą slopinantys faktoriai, prasideda kraujavimai iš nosies, virškinamojo trakto, ilgai kraujuoja iš žaizdų. Jei sustiprėja faktoriai, lemiantys kraujo krešėjimą, prasideda venų trombozės.
Tokius faktorius aktyvina geriamieji kontraceptikai, pakaitinė hormonų terapija, rūkymas, onkologinė liga (vėžys), lėtinės uždegiminės ligos, venos vientisumo pažeidimas. Jei giminėje yra sirgusių GVT, tai reiškia, kad gali būti paveldėti aktyvesni kraujo krešėjimą skatinantys faktoriai. Be to, asmenys, vyresni nei 60, bei asmenys, sergantys kai kuriomis genetinėmis ligomis, taip pat turi didesnę riziką sirgti GVT.
Didelis skysčių trūkumas, lemiantis GVT, gali atsirasti karštomis vasaros dienomis arba ilgai kaitinantis pirtyje ir negeriant vandens. Kartais GVT išsivysto be aiškios priežasties.
– Karantinas, šaltasis metų laikas, nuotolinis sėdimas darbas namuose, žmonės mažiau juda. Kiek įtakos GVT išsivystymui turi nejudrumas, mažas fizinis aktyvumas, gyvenimo būdo veiksniai?
– Nejudrumas turi labai didelę įtaką GVT išsivystymui. Karantinas šiuo atveju mums netgi gali pagelbėti, nes būdami namuose galime patogiai įsikurti savo darbo vietoje. Jei turime nešiojamą kompiuterį ar planšetę, tai galime kartas nuo karto keisti darbo vietą, dirbti atsistojus, galime sėdėti ant sofos/lovos pakėlę kojas arba sėdėti prie stalo, o kojas pasidėti ant kitos kėdės, dažniau nueiti pasidaryti arbatos ar išgerti vandens.
Tiek pajudėti nors kas valandą pakaks veninei kraujotakai suaktyvinti. Be to, venų kraujotakai pagerinti užtenka paprastos mankštos: pėdas padėjus pilnai ant grindų, pakelti kojų pirštus, po to kulnus, ir taip kartoti daugybę kartų – susitraukinėja blauzdų raumenys ir veninis kraujas lengviau kyla kojomis aukštyn ir grįžta į bendrą kraujotaką.
Tokią mankštą galime daryti bet kur, net autobuse: pirštai ir kulnas juda pačiuose batuose. Sugipsuotos kojos pirštus labai sunku judinti, bet vien pastangos kelti paeiliui tai pirštus, tai kulną, paskatina kraujotaką.
Žinoma, norint palaikyti gerą širdies ir arterijų bendrą būklę, reikėtų intensyvaus vaikščiojimo ar mankštos bent 30 min per dieną.
Rūkymas yra žalingas įvairiais aspektais: skatina ir aterosklerozės vystymąsi, dėl ko užsikemša arterijos, ir aktyvina kraujo krešėjimo faktorius, dėl ko gali trombuotis giliosios venos. Nutukimas ir dideliais kiekiais alkoholio vartojimas taip pat didina riziką sirgti GVT. Žiemą ne taip greitai netenkame skysčių palyginus su vasara, bet sumažėja judrumas.
Pandemijos metu žmonės rečiau kreipiasi į gydytojus net jausdami ligos simptomus, todėl sunku pasakyti, kaip keičiasi sergamumas. Iš tiesų pacientui geriau būtų pasikonsultuoti su specialistais ir gauti tinkamą gydymą. Norėčiau pabrėžti, kad gydymo įstaigose laikomasi visų su COVID-19 susijusių saugumo reikalavimų ir tikrai galima ateiti iškilus sveikatos problemoms.
– Trombozė – viena iš COVID-19 komplikacijų. Kaip virusas lemia trombų susidarymą?
– Sergant COVID-19, prasideda labai intensyvus uždegiminis atsakas, į kovą su virusu „paleidžiama“ daugybė citokinų (medžiagų, kurios stengiasi pagreitinti viruso pašalinimo procesą). Viena iš viruso ląstelių taikinių grupių yra ląstelės, padengiančios kraujagysles iš vidaus (endoteliocitai). Virusas, patekęs į juos, dar labiau suaktyvina natūralų atsaką, išskiriama dar daugiau citokinų.
Tam tikri citokinai yra tokie agresyvūs, kad pažeidžia kraujagyslės vidinio sluoksnio vientisumą ir gali prasidėti kraujavimas į kraujagyslės sienelę. Kad apsisaugotų nuo kraujavimo, organizmas pažeistoje vietoje pradeda formuoti trombus (kaip ir pažeidus odą susidaro šašas). Be to, sergantiems COVID-19 ligoniams stebimas kraujo krešėjimą skatinančių faktorių pagausėjimas.
O dar pridėkime tai, kad sunkiai sergančiam žmogui sunku judėti – nesusitraukinėjant raumenims, kraujo tekėjimas venomis sulėtėja. Viskas kartu lemia didelę riziką formuotis trombams visose kūno kraujagyslėse vienu metu. Jei tai smulkūs trombai, tvirtai besilaikantys ant kraujagyslių sienelių, tai sveikstant jie ištirpsta, kraujagyslių vientisumas atstatomas.
Jei smulkūs trombai išauga į didelius, gali užkimšti kraujagysles arba atitrūkti ir nukeliauti į plaučius – tai vadinama plaučių trombembolija. Tada ligonio būklė dar pablogėja ir ženkliai padidėja rizika mirti. Vyresnis amžius, vyriška lytis, nutukimas, rūkymas, širdies ir kraujagyslių ligos, hipertenzija, lėtinis bronchitas, aktyvi onkologinė liga, cukrinis diabetas susiję su padidėjusia trombembolijos rizika. Net du trečdaliai reanimacijoje gydomų ligonių serga GVT arba venine trombembolija, nepaisant skiriamų vaistų krešėjimui mažinti.
– Kaip gydoma GVT?
– Būtina kuo anksčiau pradėti gydymą, kad išvengtume komplikacijų. Įtarus GVT, pirmiausia atliekamas venų ultragarsinis tyrimas (duplex skenavimas) ir įsitikinama, kad tai GVT. Gydoma kraujo krešėjimą slopinančiais vaistais (antikoaguliantais), taip sukuriant palankią terpę trombams tirpti giliosiose venose. Laiku pradėjus tinkamą gydymą, trombai gali ir visai ištirpti ir netgi nelikti liekamųjų reiškinių.
Papildoma priemonė – elastinė kompresinė terapija. Dažniausiai ji pasiekiama elastinėmis kompresinėmis kojinėmis, bet galimas ir bintavimas elastiniu bintu. Taip apspaudžiama koja iš išorės ir neleidžia pertekliniams skysčiams kauptis poodyje, pagerinamas skysčių nutekėjimas venomis ir limfagyslėmis. Sumažėja veržimo pojūtis, atslūgsta karštis kojoje.
Skausmui mažinti skiriami geriami nuskausminantys vaistai, kartu jie slopina uždegiminę reakciją, susiformavusią apie trombus ir taip palengvina trombų tirpimą. Žinoma, labai svarbus ir režimas: arba laikyti koją pakeltą, arba vaikščioti (apsimovus elastinę kompresinę kojinę ar užsivyniojus elastinį bintą), gerti daug skysčių ir atidėti ilgas keliones bent 2 sav. nuo antikoaguliantų vartojimo pradžios.
– Kuo gresia negydoma GVT?
– Be gydymo trombų tirpimas labai užsitęsia. Aplink trombus vyksta uždegiminės reakcijos. Todėl galiausiai pažeidžiami venų vožtuvai (jie veikia kaip šliuzai keliant kraują aukštyn) ir išsivysto lėtinis venų nepakankamumas, pasireiškiantis nuolatiniu kojų tinimu, veržimu, sunkumu. Ir toliau negydant, lėtinis venų nepakankamumas gali progresuoti tiek, kad oda sukietėja, patamsėja ir galiausiai atsiveria opos.
Kita komplikacija – plaučių trombembolija. Tai liga, kai trombas atitrūksta nuo savo susidarymo vietos ir venomis nukeliauja iki plaučių, ir užkemša plaučių arterijas – netgi gali įvykti tam tikros plaučių dalies infarktas.
O jei infarktas platus, tai žmogus gali ir mirti. Kartais būna net taip, kad pacientas kreipiasi dėl staiga be priežasties atsiradusio dusulio, skausmo krūtinėje giliau kvėpuojant ar kosint, o gydymo įstaigoje nustatoma plaučių arterijos trombembolija, ir tik po to, ieškant trombų šaltinio, randama GVT.
