„Šiuo metu su vėžiu gyvena apie 110 tūkst. žmonių, ir net trečdalis jų gyvena dešimt ir daugiau metų, jeigu pažiūrėsime į skaičius prieš dešimtmetį, tik penktadalis išgyvendavo. Bet turime į ką lygiuotis, Europoje dešimt ir daugiau metų išgyvena pusė visų gyventojų, kuriems diagnozuotas vėžys“, – ketvirtadienį sakė S. Jarmalaitė.
Pasaulinei kovos prieš vėžį dienai skirtoje spaudos konferencijoje kalbėjusi instituto vadovė pristatė statistinius sergamumo duomenis: kasmet Lietuvoje nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, nuo onkologinių ligų miršta apie 8 tūkst. žmonių.
Pasak S. Jarmalaitės, dažniausia kritinė onkologinė liga yra krūties vėžys, ir išgyvenamumo rodikliai čia galėtų būti geresni.
„Išgyvenamumo rodikliai galėtų būti geresni, bet per pastaruosius dešimt metų jie pagerėjo dešimčia proc., laukiame, kol pagerės dvidešimčia proc., bet šiuo metu išgyvenamumas sergamumo vėžiu penkerių metų – 77 proc., be abejo, liūdna, kad trečdalis krūties navikų nustatomi pažengusiose stadijose“, – kalbėjo medikė.
Vyrai, jos pateiktais duomenimis, dažniausiai serga prostatos vėžiu, 2015 metais buvo fiksuoti 3 tūkst. atvejų per metus, tačiau penkerių metų išgyvenamumas yra 94 procentai. „Tikrai geras rodiklis ir šioje vietoje tikrai neatsiliekame nuo Europos ir turime įrodymą, kad gerai veikiančios prevencijos programos, ankstyva diagnostika duoti gerus rodiklius“, – pažymėjo S. Jarmalaitė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Onkologijos instituto ir Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė Elona Juozaitytė teigė, kad geresnius rezultatus kovoje su vėžiu duoda individualizuotas gydymas.
„Tai yra įrodymais grįsta į konkretų pacientą orientuota medicina. Mes žinome, kad kiekvienas žmogus unikalus ir kiekvieno žmogaus vėžys yra unikalus. Onkologinė liga neatsiranda staiga, ji vystosi palaipsniui“, – sakė E. Juozaitytė.
„Visos onkologinę pagalbą teikiančios įstaigos per pastaruosius metus įsisavino daugybę naujų inovatyvių vaistų ir išaugo molekulinių tyrimų galimybės, atsirado nemažai kompensuojamų inovatyvių vaistų.
Tos naujovės, kurios ateina į klinikinę praktiką, labai keičia paciento prognozę, ir ko mes negalėjom tikėtis anksčiau, dabar pacientai gyvena net ir esant metastazavusiai ligai ženkliai ilgiau“, – kalbėjo Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė.
Lietuvos vėžio instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Moterys dažniausiai serga odos piktybiniais navikais ir krūties vėžiu, vyrams dažniausiai nustatomi priešinės liaukos ir plaučių navikai.
