Nesėkmingas nusileidimas nuo kalno
Sausis Lietuvą lepino ir dar lepins išties žiemiškais orais, tad ir gyventojai spėjo pasimėgauti šiam sezonui būdingomis pramogomis. Štai rogutes ar kitą čiuožimui nuo kalno skirtą įrangą išbandė ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Deja, kartais tokie nusileidimai nuo kalno baigiasi ne visai, kaip planuota: atsitrenkiama į medį ar kitą pakeliui pasitaikiusį objektą, o retkarčiais su visomis rogutėmis verčiamasi kūliais.
Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, tokie incidentai gali baigtis sveikatos sutrikdymu: sumušimu, raiščių ar sausgyslių patempimu, smegenų sukrėtimu ar kaulų lūžiais. „Šaltuoju metų laiku apie trečdalis traumų patiriamos mėgaujantis žiemos pramogomis.
Vaikai ir paaugliai nuo kalnų čiuožinėja kur kas aktyviau nei suaugusieji, todėl ir traumas patiria dažniau. Dauguma traumų nėra sudėtingos, vis dėlto, pasitaiko ir sunkesnių sužeidimų“, – teigia Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Anot M. Balinsko, draudimo išmokos priklauso ne tik nuo traumos pobūdžio, bet ir nuo pasirinktų draudimo sumų: smulkių traumų atvejais jos svyruoja nuo 50 iki 500 Eur, o patyrus kaulų lūžius ar smegenų sukrėtimą gali siekti nuo 300 iki 1200 Eur.
Atsižvelgiant į galimas grėsmes, gyventojai raginami įsigyti tik kokybišką ir saugią įrangą, nuo kalno leistis įsitikinus, kad pakeliui nebus kliūčių, rinktis ne per stačią nuokalnę ir neleisti vieniems čiuožti mažamečiams vaikams. To turėtų pakakti, kad žiemiška pramoga netaptų nelaimingu atsitikimu.
Slidžių ir snieglenčių pavojai
Šis laikotarpis neapsieina ir be aktyvaus žiemos sporto – slidžių ar snieglenčių. Pastebima, kad gyventojai, kurie turėjo įsigiję tokį inventorių ir anksčiau vykdavo į slidinėjimo kurortus ar specialias arenas, šiemet savo įranga mielai naudojasi ten, kur tik randa vietą nusileidimui. Žiemos sporto entuziastų patirtų traumų, eksperto pastebėjimais, pasitaiko, laimei, jos yra kur kas smulkesnės, nei patiriamos atostogaujant kalnų kurortuose.
„Ši pramoga gyventojams teikia džiaugsmą ir padeda palaikyti fizinę formą, tik vertėtų nepamiršti, kad čiuožimas slidėmis ar snieglente yra padidintos rizikos sportas ir juo užsiimti reikėtų laikantis visų atsargumo priemonių.
Trasą reikėtų rinktis pagal savo pasirengimo lygį, o nepatyrusiems slidininkams ar snieglentininkams rekomenduojama vengti patiems mokytis atlikti ekstremalius triukus – verčiau palaukti, kai tai daryti bus galima prižiūrint treneriui“, – pataria M. Balinskas.
Bėgikų traumos: nuo raiščių patempimų iki kaulų lūžių
Atšalę orai ir gausus snygis neatbaidė bėgimo entuziastų: miestų gatvėse, upių pakrantėse, miškeliuose ir parkuose apstu bėgikų. Jų ypač padaugėjo karantino metu uždarius sporto klubus. Šis sportas daugeliu atvejų naudingas ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai, kurią puoselėti ypač svarbu esant socialinei atskirčiai ir apribotoms judėjimo galimybėms. Vis dėlto, kaip rodo ne gyvybės draudimo bendrovės patirtis, su bėgikų patirtomis traumomis susiduriama kiekvieną žiemą.
„Dažniausiai tai būna raiščių, raumenų patempimai arba plyšimai, minkštųjų audinių sužalojimai. Taip pat įvairių kaulų lūžiai, dažniausiai – dilbio, delnakaulių, čiurnos. Smulkių traumų atvejais patirtos žalos įvertinamos nuo 50 iki 500 Eur, o sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, lūžus kojai, draudimo išmokos siekia nuo 300 iki 1200 Eur“, – sako M. Balinskas.
Ekspertas bėgikams rekomenduoja būti atsargesniems, tinkamai įvertinti oro sąlygas, kelio dangos būklę ir pasirinkti tokiam orui tinkamą aprangą bei avalynę. Tai ne tik sumažintų įvairių traumų riziką, bet ir padėtų išvengti peršalimo.
Dviratininkų iššūkiai – kai kelias tampa per slidus
Panašių problemų gali pasitaikyti ir dviratininkams, žiemą tebepraktikuojantiems šį sportą: dviračiais šaltuoju sezonu vis aktyviau važinėja ne tik maistą pristatantys kurjeriai ar profesionalūs dviratininkai, tačiau ir šios sporto šakos mėgėjai. Todėl jiems patariama būti atidesniems, ypač esant slidžiai kelio dangai ir tamsiam paros metui.
„Taisyklės dviratininkams galioja tokios pat, kaip ir važiuojant bet kuria kita transporto priemone žiemos metu: patariama vengti daryti staigius posūkius ar staigiai stabdyti, o padangos turi būti pritaikytos slidžiai kelio dangai. Taip pat dviratininkams vertėtų dėvėti apsauginį šalmą, ryškiaspalvę liemenę arba šviesą atspindinčius drabužius, o dviračio žibintų spalva turi atitikti KET reikalavimus“, – pataria M. Balinskas.
