Nacionalinis transplantacijos biuras nurodo, kad organų transplantacijos prireikia dėl įvairių priežasčių. Be jau minėto infarkto, tai ir infekcinės ligos, gripo ar kitų ligų komplikacijos, apsinuodijimai ar patirtos įvairios traumos. „Eurovaistinės“ farmacininkė Ilma Plynytė sako, kad daugeliui klientų vaistinėje kyla klausimų dėl to, kaip laiku pastebėti požymius ir saugoti savo širdį.
Prisimindamas prieš trejus metus jį ištikusį širdies infarktą, Edvinas, atrodo, vis dar pats stebisi, kaip tai galėjo nutikti, vyrui tai buvo netikėta. „Niekada gyvenime nebuvau turėjęs širdies problemų, netgi niekada nebuvau lankęsis pas kardiologą.
Visada buvau judantis žmogus, plaukiojau, nardžiau, neturėjau sveikatos problemų, nedirbau sėdimo darbo, todėl ištikęs infarktas man sukėlė šoką“, – prisimena jis. Vyras pasakoja, kad medikai įvardijo tik numanomą infarkto priežastį – trombais užsikišusi kraujagyslė, kitų priežasčių jaunam ir sveikam vyrui jie rasti negalėjo.
Nors ištikus infarktui visa reikiama pagalba jam buvo suteikta rekomenduojamu laiku, Edvino širdis taip ir neatsigavo. Iš pradžių veikusi stabiliai, bėgant laikui, ėmė silpti. Tuomet gydytojai vyrui pasiūlė jį įtraukti į širdies transplantacijos laukiančiųjų eilę. Jis sako sutikęs, nes kito pasirinkimo neturėjo, jau tuo metu jautė, kad savijauta po truputį prastėja.
Šakiškis prisipažįsta, kad persodinimo operacijai buvo pasiryžęs 90-čia procentų, nors vis tiek kirbėjo mintis: „O jeigu nepavyks?“ „Pasitarę su žmona priėmėme sprendimą tam ryžtis, o kai pasikalbame dabar, sakome, kad dvejoti net ir nereikėjo. Tinkamos donoro širdies laukiau 1,5 metų ir, manau, kad sulaukiau greitai“, – pasakoja Edvinas. Paprastai, tinkamos širdies recipientai vidutiniškai laukia trejus metus, o kartais ir penkerius ar dar ilgiau.
Lemtingas skambutis
Edvinas gerai prisimena tą 2019 metų rugpjūčio vakarą, kai sulaukė gydytojo skambučio, kad atsirado tinkamas donoras: „Per 10–15 min. turėjau atsakyti, ar atvyksiu operacijai. Su žmona pagalvojome kokias 2–3 min. Susidėjau daiktus ir išvykau į Kauno klinikas.“
Puikiai atsimindamas šį svarbų skambutį, vėlesnio laiko vyras sako nebepamenantis. Nuo tos akimirkos, kai išvažiavo iš namų, jis beveik nieko neprisimena, viskas labai fragmentiška. Pirmasis ryškus ir aiškus Edvino prisiminimas, išlikęs, kai po operacijos buvo praėjusi maždaug savaitė.
„Pabudau iš miego ir galvoju: „Nieko neskauda. Turbūt nieko nepadarė. Tuomet, kodėl aš čia guliu?“. Tačiau sujudėjęs pajutau skausmą: „Visgi, vadinasi, padarė“, – šypsosi prisiminęs vyras. Nuo tada prasidėjo atsigavimas po sudėtingos operacijos, kurių per metus Lietuvoje padaroma apie dešimt.
Vyras pasakoja, kad bendrai vertinant atsigavimas nebuvo labai sunkus. Jis prisimena prieš 20 metų turėjęs kasos cistos operaciją, po kurios atsigavimas buvo nepalyginamai sunkesnis.
„Po širdies transplantacijos operacijos atsigavau, palyginus, lengvai. Galbūt tai ir dėl vaistų ir, žinoma, per tiek laiko medicina tapo daug labiau pažengusi“, – mintimis dalinasi vyras.
Naujas etapas
Vėl savarankiškai savimi pasirūpinti Edvinas galėjo praėjus maždaug pusmečiui po operacijos. Jis pabrėžia, kad labai stengėsi viską daryti pats: valgyti, mėginti atsistoti, praustis, ir viską darė kiek daugiau negu tuo metu galėjo – tik taip galėjo judėti į priekį ir greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo. „Šiandien gyvenimas nėra toks, koks buvo iki infarkto. Tačiau dabar sveikata yra tokia, kokia yra, geriau jau nesitikiu.
Po infarkto, prieš širdies transplantaciją, situacija buvo blogesnė ir širdies persodinimas ją pagerino. Iš tikrųjų, man pačiam sunku palyginti, bet žmona sako, kad yra geriau negu prieš operaciją,“ – juokiasi vyras.
Dėl to, kad gali toliau kurti savo gyvenimą Edvinas yra dėkingas donoro šeimai: „Esu labai jai dėkingas. Suprantu, kad donoro šeimai lemiamu momentu sunku apsispręsti, bet be donorų daug gyvybių jau nebebūtų tarp mūsų. Dar prieš tai, kai mano gyvenimas pasisuko netikėtai, buvau tokios nuomonės, kad jeigu galėčiau – pats būčiau donoras.“
Nacionalinis transplantacijos biuras ragina apsvarstyti organų donorystės klausimą ir apie tai pasikalbėti šeimoje. Palaikymą organų donorystei galima išreikšti pasirašant sutikimą Donoro kortelei gauti. Tai galima padaryti internetu https://ntb.lt, gydymo įstaigose, „Eurovaistinės“ vaistinėse.
Tebegyvenantiems transplantacijos laukimu Edvinas linki optimizmo ir gero nusiteikimo. Pasak vyro, labai svarbu geras psichologinis nusiteikimas, jis pats sako, kad visą gyvenimą buvo optimistas.
Svarbūs kasdieniai įpročiai
Vyras pasakoja, kad po transplantacijos jis ir toliau vartoja gydytojo paskirtus vaistus, skiria dėmesio mitybai, fiziniam aktyvumui – stengiasi daugiau vaikščioti, važinėtis dviračiu, užsiimti kita širdies neapkraunančia fizine veikla.
Farmacininkė I.Plynytė sako, kad klientai taip pat gana aktyviai domisi, kaip tinkamai rūpintis savo širdies sveikata. Anot jos, kasdieniai įpročiai tam labai svarbūs – reikalinga skirti dėmesio mitybai, fiziniam aktyvumui.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad netinkamai pasirinktas fizinis krūvis gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Rekomenduojama rinktis reguliarias nedidelio arba vidutinio intensyvumo treniruotes. Taip pat labai svarbu ir tinkama mityba. Reikėtų vengti daug cukraus ir druskos turinčių maisto produktų bei riebaus maisto. Širdies ir kraujagyslių ligų padės išvengti suderintas poilsio ir darbo rėžimas“, – pataria farmacininkė.
Norintiems sustiprinti širdį farmacininkė rekomenduoja naudoti kompleksinius maisto papildus, kurių sudėtyje būtų žuvies taukų, taip pat naudingas kofermentas Q10, svarbūs B grupės vitaminai bei vitaminai A, C, E, cinkas ir selenas.
