SMPLC specialistai pabrėžia, kad žmogui patyrus nudegimų, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Šalia esantiems žmonėms būtina nuolat stebėti nukentėjusio sąmoningumą, kvėpavimą ir pulsą bei, esant galimybei, suteikti pirmąją pagalbą.
Specialistai ragina kuo skubiau pašalinti nudegimą sukėlusias priežastis, kaip pavyzdžiui, užsidegusius drabužius. Atkreipiamas dėmesys, jog negalima liepsnos gesinti su sintetine medžiaga, nes ši, išsilydžiusi ant kūno, gali sukelti dar didesnius nudegimus. Taip pat negalima plėšti nuo nudegimų vietų prikibusių drabužių bei liesti nudegusios odos.
Pabrėžiama, kad reikia pasistengti kuo skubiau įvertinti nukentėjusiojo asmens būklę, didelį dėmesį skirti asmens kvėpavimui. Jeigu asmuo nekvėpuoja, reikia atlošti nukentėjusio galvą ir pražiodinti (atverti kvėpavimo takus), prireikus atlikti gaivinimą (atliekant 30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimus).
Labai svarbu apžiūrėti, ar nėra kaklo ir veido nudegimų. Nudegimų vietą reikėtų vėsinti dideliu kiekiu kambario temperatūros (18-20ºC) vandeniu, geriausia, silpna tekančia vandens srove.
Vėsinti reikėtų mažiausiai 10 min, kol nukentėjusysis nejaus skausmo. Specialistai atkreipia dėmesį, kad negalima per ilgai vėsinti nukentėjusiojo šaltu vandeniu, kad pagalbą teikiantysis nesukeltų hipotermijos, t.y. nukentėjusiojo kūno temperatūra nenukristų žemiau įprastos.
Vėsinimo metu, jeigu įmanoma, reikėtų numauti nuo asmens apyrankes, žiedus, nuimti kitus papuošalus, kad patinę audiniai nespaustų nudegimo vietos.
Reikėtų aptvarstyti visą nudegimo plotą, išskyrus veidą, švariais sausais tvarsčiais, medvilninėmis skarelėmis ar kitokiu švariu audiniu.
Be to, pirmąją pagalbą suteikiantis asmuo turėtų nuolat stebėti, ar nukentėjusiam neatsiranda šoko požymių.
Specialistai ragina stengtis nepradurti ar neprakirpti dėl nudegimo atsiradusių pūslių. Taip pat nudegusių kūno vietų netepti jokiu tepalu, losjonu ar riebalais.
