– Dingo balsas, pacientas užkimo, gali tik šnabždėti, apie kokią ligą įspėja tokie simptomai?
– Viena dažniausių užkimimo priežasčių, dėl kurios pacientai kreipiasi į gydytojus, yra virusinės infekcijos sukeltas gerklų ir balso klosčių uždegimas, dar vadinamas laringitu. Jis įprastai būna lengvos eigos, nesukelia atokiųjų pasėkmių. Kita dažna užkimimą sukelianti priežastis – gerklų išorinių raumenų įtampa, susijusi su ydingais kalbėjimo, dainavimo įpročiais ar atsirandanti po neįprastai didelio balso krūvio.
Tačiau apytiksliai ketvirtadaliui žmonių, kurie kreipiasi į gydytoją dėl užkimimo, nustatoma rimtesnė diagnozė. Prieš keletą metų vykdytas didelės apimties tyrimas, analizavęs daugiau nei 0,5 milijono užkimimu besiskundusių pacientų duomenis, parodė, kad 2,2 proc. atvejų jiems buvo nustatytas vėžinis susirgimas. Taip pat užkimimą gali sukelti rimta neurologinė patologija.
Vertinant pacientą, svarbu atsižvelgti ir į užkimimo atsiradimo aplinkybes, kartu esančius simptomus. Pats užkimimo pobūdis specialistui gali suteikti daug informacijos. Duslus užkimimas atsiranda, kai balso klostės nepakankamai glaudžiasi, o todėl pro jas praeina didesnis oro srautas.
Taip gali atsitikti dėl balso klosčių paralyžiaus, balso klosčių raumeninio audinio atrofijos. Šiurkštus užkimimas atsiranda tada, kai balso klostės glaudžiasi nesimetriškai. Taip gali atsitikti dėl gerybinio ar piktybinio darinio ant balso klosčių. Taip pat galimas užkimimas dėl balso klosčių elastingumo skirtumų, kuriuos gali nulemti randėjimas.
– Ar būtinas gydymas antibiotikais ir kada?
– Bakterinė infekcija, kuomet gali padėti antibiotikai, užkimimą sukelia retai. Infekcinis laringitas dažniausiai būna virusinės kilmės, tokiu atveju antibiotikai bus neveiksmingi. Antibiotikų vartojimas gali sukelti neigiamų pasekmių žmogui, ir visuomenei kadangi gali sąlygoti padidėjusį mikroorganizmų atsparumą antibiotikams. Moksliniai tyrimai rodo, kad antibiotikų skyrimas ūmaus virusinio laringito atveju nepagreitina gijimo.
– Ar dingęs balsas, užkimimas yra daugiau būdingas žmonėms, kuriems balsas yra profesinis įrankis: dainininkams, žurnalistams ir pan.?
– Žmonės, kurių darbe balsas turi lemiamos reikšmės, dar vadinami balso profesionalais. Žinoma, kad tarp šių žmonių balso patologija yra dažnesnė, neretai sukeliama balso režimo nesilaikymo bei didesnio krūvio, tenkančio balsui. Ši kategorija žmonių pasižymi dideliu reiklumu balso kokybei ir neretai kreipiasi į gydytojus esant subtiliems pakitimams, kurie ne balso profesionalams galėtų būti vertinami kaip nereikšmingi.
Dažnai šie pacientai tikisi greitų gydymo rezultatų, nes kitu atveju teks atsisakyti pasirodymo, gali nukentėti reputacija, finansai, o po ilgesnės pertraukos dažną kamuoja kaltės jausmas, didesnė scenos baimė, nepasitikėjimas savo balsu.
Svarbu, kad laiku nustačius problemą pagalba būna žymiai efektyvesnė, rečiau prireikia chirurginių intervencijų.
– Kokias klaidas daro žmonės pajutę tokius simptomus?
– Siekdami greitų rezultatų žmonės neretai imasi savigydos, dažnai vartojami gliukokortikoidai. Turiu pasakyti, kad gliukokortikoidai gali labai efektyviai nuslopinti uždegimą, tačiau jų vartojimas turi rimtų pasekmių. Šie vaistai stipriai veikia imuninę, endokrininę sistemas. Jie trikdo normalų gijimo procesą, tokiu būdu kartotinai vartojami gliukokortikoidai ilgainiui silpnina organizmą ir balsą. Balsui taip pat gali pakenkti perteklinis antihistamininių vaistų vartojimas, nes sausinama balso klosčių gleivinė ir didėja balso traumų tikimybė.
Kita grupė pacientų neretai per vėlai kreipiasi pagalbos. Tai ypač apsunkina vėžinių susirgimų ankstyvą diagnostiką. Vertėtų sunerimti jei užkimimas užsitęsia ilgiau nei 2-3 savaites, ypač rūkantiems asmenims ir tiems, kurie prieš pasireiškiant užkimimui nejautė kitų peršalimo ligoms būdingų simptomų.
– Ką patartumėte pacientams, kaip greičiau susigrąžinti balsą?
– Kol nėra tikslios diagnozės negali būti ir gerų gydymo rekomendacijų. Todėl pirmiausiai vertėtų apsilankyti pas gydytoją, kad būtų nustatyta užkimimo priežastis ir rastas efektyviausias gydymas. Iki tol, patarčiau laikytis balso režimo, vengti apkrovos balsui, saugotis dirgiklių, galinčių pabloginti būklę – nerūkyti, nevartoti alkoholio, nebūti užterštose, prirūkytose patalpose, vengti aštraus, rūgštaus maisto. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į balso higienos svarbą, nes daugelio balso problemų galima išvengti.
– Kokias liaudiškas priemones rekomenduotumėte kaip efektyvias ir padedančias greičiau išsigydyti užkimimą?
– Šiuolaikinėje medicinoje yra ypatingai svarbu, kad skiriami gydymo metodai būtų pagrįsti įrodymais. Yra įrodymų, kad dalis metodų, kuriuos mes vadiname liaudiškais yra efektyvūs ir saugūs. Esant užkimimui galėčiau rekomenduoti vandens garų inhaliacijas, didesnio kiekio skysčių, arbatų vartojimą. Tyrimai rodo, kad balso funkciniams rodikliams teigiamą įtaką daro, ir mažina balso nuovargį tiek išorinis balso klosčių drėkinimas inhaliacijos būdu, tiek didesnio skysčių kiekio išgėrimas. Specifinis kaklo raumenų masažas taip pat gali labai efektyviai ir greitai atstatyti užkimusį balsą. Pastaruoju metu nemažai kalbama apie aktyvią, o ne pasyvią balso reabilitaciją, tad sklandžiam sveikimo procesui svarbūs ir balso pratimai.
– Ar COVID-19 persirgusiems žmonėms gali kilti balso problemų?
– Be pažeidimų, kurie išsivysto kritinių būklių pacientams ar tų, kuriuos sukelia užsitęsęs kosulys, vis dažniau su COVID-19 liga siejamas balso klostes įnervuojančių nervų pažeidimas. Dėl šios priežasties gali atsirasti netipiškas, paradoksinis balso klosčių judrumas, lemiantis ne tik balso kokybės pokyčius, bet ir varginančius dusulio epizodus.
