Operacija pagerino gyvenimo kokybę
Vilnietė Liepa trejus metus kankinosi dėl užgultos nosies. Kurį laiką į šią sveikatos problemą nekreipė dėmesio, tačiau ilgainiui situacija darėsi vis prastesnė.
„Skaudėdavo akis, galvą, vargino sunkus kvėpavimas, išskyros iš nosies. Nuolat būdavau pikta. Ką jau kalbėti apie silpnumą ir nuovargį. Gydžiausi, kaip įmanoma, bet vaistai nepadėjo“, – prisiminė moteris.
Taip ji ir būtų vargusi, jei medikai galiausiai nebūtų pasiūlę atlikti operacijos.
„Gyvenimo kokybė po operacijos pasikeitė nepalyginamai. Vėl galiu ramiai miegoti ir esu kur kas geresnės nuotaikos“, – džiaugėsi vilnietė.
Operacijų atliekama per mažai
Baltijos ir Amerikos klinikos gydytoja otolaringologė Donata Šukytė-Raubė sako, kad pagal Europos Sąjungoje atliktus epidemiologinius tyrimus lėtiniu sinusitu serga nuo 5 iki 12 proc. populiacijos.
„Tai labai daug. Manoma, kad sergančiųjų skaičius auga dėl oro taršos, cheminių priedų maiste, daugėja alergiškų žmonių. Lietuvos sergamumo rodikliai panašūs į Europos vidurkį“, – pasakojo medikė.
Taigi Lietuvoje lėtinis sinusitas vargina nuo 150 tūkst. iki 360 tūkst žmonių.
„Manyčiau, skaičiai gali būti į mažesnę pusę, nes dalis šių pacientų turbūt serga kitomis ligomis, kurių simptomatika labai panaši. Pavyzdžiui, alerginiu rinitu.
Apskaičiuota, kad Europoje išoperuojama tik 0,3-1,8 paciento 1000-čiui sergančiųjų, taigi tikrai per mažai.
„Galbūt nepakankamai pasiekiama paslauga arba pernelyg ilgai užtęsiamas medikamentinis gydymas“, – mano D.Šukytė-Raubė.
Pacientai taip pat yra linkę kentėti nosies užgulimą ir nevertina šios sveikatos problemos rimtai. Tačiau uždelsus ilgesnį laiką ir nesigydant chirurgiškai, lėtinio sinusito gydymo rezultatai nebus tokie, kokių tikimasi.
„Paprastai tariant – operacijos metu atstatomas užsikimšusių sinusų drenažas ir ventiliacija. Operacijos tikslas – panaikinti ar palengvinti simptomus, pagerinti vietiškai veikiančių vaistų patekimą į sinusus, bei išvengti sinusito komplikacijų.
Keliose studijose įrodyta, kad kuo ankščiau atliekama operacija pacientams sergantiems lėtiniu sinusitu – tuo geresni ilgalaikiai rezultatai.
Taigi, jei pilna nosis polipų – nėra ko delsti ir operaciją rekomenduočiau atlikti kuo greičiau. Jeigu tai lėtinis sinusitas be polipų, galima gydyti vaistais ir, jei nėra pagerėjimo – tada operacija. Bet apibendrinant, visada sprendžiama individualiai ir priklausomai, koks lėtinio sinusito tipas diagnozuojamas pacientui“, – patarė Baltijos ir Amerikos klinikos specialistė.
Priežasčių daug
Medikė atkreipė dėmesį, kad lėtinį sinusitą turintys pacientai neretai serga ir depresija.
„Tik kol kas mokslininkai ginčijasi, kas buvo pirmiau – višta ar kiaušinis. Tačiau linkstama prie teorijos, kad dėl sinusito išsivysto depresija. Tai įvyksta dėl prastos gyvenimo kokybės. Sinusitu sergantis asmuo jaučiasi nuolat irzlus, pavargęs, neišsimiegojęs. Tai nėra nekalta liga. Mokslininkai teigia, kad lėtinio sinusito kamuojami pacientai jaučiasi net prasčiau nei sergantieji astma“, – apibendrino D.Šukytė-Raubė.
Apskritai sinusito priežasčių – labai daug. Gydytojo darbas atrinkti, kokiu sinusitu serga pacientas, koks endotipas ir koks galimas gydymas. Ar tai pirminis ar antrinis sinusitas, nulemtas gretutinių ligų.
„Lėtinio sinusito išsivystymą gali lemti daug priežasčių: alergijos, alergija aspirinui, sinusų mikrobiomo pokyčiai. Kitaip sakant bakterijų įvairovės, kurios įprastai gyvena viršutinių kvėpavimo takų gleivinėje, pasikeitimai. Įtakos turi ir dantų infekcijos, įvairūs aplinkos dirgikliai, oro užterštumas, anatominiai nosies ir sinusų pokyčiai: siauros sinusų angos, iškrypusi nosies pertvara, didelės kriauklės“, – vardino specialistė.
Įtakos, pasak D.Šukytės-Raubės, turi ir rūkymas, vitamino D stoka, gastroezofaginis refliuksas, tam tikros sisteminės organizmo ligos, pavyzdžiui, cistinė fibrozė, kai organizmas gamina per tirštą nosies sekretą, kuriam sunku nutekėti iš sinusų. Arba ciliarinė diskinezija, kai sutrikęs nosies ir sinusų gleivinės ląstelių plaukelių judėjimas ir dėl to kaupiasi gleivės, sutrinka natūralus nosies takų išsivalymas. Lemia ir genetiniai faktoriai, imunosupresinės būklės po organų transplantacijų, sergant imunitetą silpninančiomis ligomis.
Kaip atskirti, kad tai iš tiesų sinusitas?
Ypač kalbant apie lėtinį sinusitą, pačiam pacientui, ne visada taip paprasta atskirti, kokia liga jį vargina. Tam tikri lėtiniam sinusitui būdingi skundai: užgulta nosis, užnosinis varvėjimas, uoslės pablogėjimas, kosulys, nuovargis, irzlumas – gali būti būdingi ir kitoms ligoms, pavyzdžiui, lėtinei nealerginei ar alerginei slogai, iškrypusiai nosies pertvarai, svetimkūniui nosyje netgi nosies ertmės augliui.
„Pamenu, turėjau pacientę, kuri daug metų gydėsi lėtinį sinusitą. Paaiškėjo, kad, būdama vaikas, ji įsikišo trintuką į nosį ir jis daug metų buvo nepastebėtas. Svetimkūnis sukeldavo pasikartojančius pūliavimus. Pašalinus jį – baigėsi visos problemos“, – pasakojo Baltijos ir Amerikos klinikos gydytoja otolaringologė.
Taigi, ji patarė, kad jeigu bent du iš šių skundų: nosies užgulimas, padidinta sekrecija iš nosies, skausmo ar spaudimo jausmas sinusų projekcijoje, uoslės suprastėjimas ar praradimas, trunka ilgiau negu 3 mėnesius ir nepagerėja gydant – būtinai kreiptis į gydytoją.
O jei nepadeda medikamentinis gydymas – reikia teirautis dėl operacijos. Kai diagnozuojama tokia lėtinio sinusito forma, kuriai būtinas chirurginis gydymas, pavyzdžiui – dėl nosies anatominių pokyčių, svetimkūnio sinuse, auglio, nosies polipozės– operacija neišvengiama.
„Pasiruošimas operacijai priklauso nuo konkretaus paciento, tačiau daugeliu atvejų reikalinga atlikti prienosinių ančių kompiuterinę tomografiją. Tam tikrais atvejais pacientui paskiriami hormoniniai vaistai, antibiotikai, kad pagerintų operacijos rezultatus. Labai svarbu, kraujo spaudimo kontrolė prieš ir po operacijos. Visada būtina perspėti gydytoją, jei vartojate kraują skystinančius vaistus“, – įspėjo gydytoja.
Operacija atliekama bendrinėje nejautroje. Jos metu naudojamas endoskopas – vamzdelis su optine sistema ir šviesos šaltiniu, kuris sujungtas su videosistema.
„Chirurgas, naudodamasis endoskopu, prieš save ekrane mato padidintą nosies ertmės vaizdą. Šalia naudojama daug įvairių instrumentų, pritaikytų dirbti nosies viduje.
Endoskopu randamos natūralios prienosinių ančių angos, kurios atveriamos ir padidinamos, išvalomi patologiniai audiniai, polipai iš sinusų, kad pagerėtų jų ventiliacija ir drenažas, lengviau patektų purškiami vaistai, todėl gerėtų paciento savijauta“, – teigė Baltijos ir Amerikos klinikos otolaringologė.
Operacijos trukmė priklauso nuo ligos apimtų sinusų skaičiaus ir ar yra kitų struktūrinių nosies pokyčių, kuriuos reikia koreguoti.
Namo – jau kitą dieną
Gera žinia ta, kad ligoninėje pacientas paprastai praleidžia vieną dieną. Kitą dieną apžiūrimas gydytojo, jei reikia pašalinami tamponai iš nosies ir vykstama namo.
„Nedarbingumas po operacijos priklauso nuo paciento darbo pobūdžio. Jeigu tai sėdimas darbas biure, tai į darbą galima eiti jau po 2-3 dienų. O jeigu fiziškai intensyvus – gali tekti nedirbti ir 1-2 savaites“, – sako D.Šukytė-Raubė.
Pasak jos, dažniausiai, pacientų savijauta po operacijos yra gera, nosies neskauda, veidas be mėlynių ar kitų išoriškai matomų pasikeitimų, vargina tik nosies užgulimas, kuris yra laikinas ir palaipsniui mažėjantis.
„Dažniausiai kvėpavimas per nosį ryškiai pagerėja jau iškart po operacijos, o kartais reikia ir kelių savaičių. Čia priklauso nuo operacijos apimties. Jei tai buvo lėtinis sinusitas su pilna nosimi polipų ir operacijos metu visi polipai buvo išvalyti, prienosiniai ančiai atverti ir išvalyti, tai kvėpavimo nosimi pagerėjimas jau jaučiamas kitą dieną, pašalinus tamponus iš nosies.
Jeigu papildomai reikėjo atlikti nosies pertvaros tiesinimo, apatinių nosies kriauklių mažinimo operaciją, tai reikia bent savaitės kitos, kad pacientas jaustų kvėpavimo per nosį pagerėjimą“, – paaiškino specialistė.
Taigi, ilgiau užsitęsusi prastesnė savijauta daugiau susijusi su nosies tamponavimu po operacijos.
„Iš patirties galiu pasakyti, kad pacientui sunkesnė būna pirmoji para po operacijos kai nosyje yra tamponai. Visgi noriu pabrėžti, kad endoskopinė chirurginė technika labai dažnai leidžia išvengti pooperacinio nosies tamponavimo ir tikrai dažnam pacientui po operacijos nebereikia nosies landų užkimšti tamponais. Dažnai užtenka įdėti specialias kempinėles, kurios pooperaciniu periodu ištirpsta savaime“, – teigė D.Šukytė-Raubė.
Pacientai turėtų būti ramūs ir nesibaiminti sinusų operacijų, mat endoskopiniu būdu atliekamos procedūros yra saugios.
