– Ponia Alvyda, jau mėnesį gyvename karantino sąlygomis. Prisitaikėme prie pokyčių, bene visą laiką praleidžiame namuose. Vis dėlto eilės į prekybos centrus nemažėja, prekyvietėse pastebimi ir vyresnio amžiaus žmonės. Elgesys viešojoje vietoje, jūsų nuomone, pavyzdinis? O gal mums dar ko trūksta?
– Į parduotuves, poliklinikas einu ir aš pati – reikia maisto nusipirkti, vaistų ar paskirtas laikas vizitui pas gydytoją. Viskas gerai, jei asmenys laikosi atstumo, elgiasi pagarbiai, dėvi kaukes.
Tačiau net, pavyzdžiui, vaistinėse nutinka negražių dalykų. Konfliktai, nekreipiama dėmesio į pastabas ar informacinius užrašus, kad įeiti galima tik po tris, ignoruojamos vaistinės darbuotojų pastabos.
– Kaip elgiatės tokiose situacijose?
– Parduotuvėje įspėju nesilaikančius atstumo, sulaukiu piktų replikų: „Ko jūs norite, aš nesergu, tai – prasimanymai.“ Dar kartą ramiai pakartoju, bet jeigu matau, kad žmogus nepaiso, į konfliktą nesiveliu.
Teko naudotis viešojo transporto paslaugomis, visuomet turiu atsarginę kaukę. Jeigu jaunuolis neturi kaukės ar vyresnio amžiaus žmogus demonstratyviai rodo, kad nedėvės kaukės...
Nemanau, kad tokiose situacijose gali padėti konfliktai. Jeigu turi kaukę – ištiesk ją. Kartą taksi vairuotojas pagelbėjo man suteikdamas kaukę – tai paprastas žmogiškumas.
Yra besielgiančių piktybiškai, pavyzdžiui, dėvinčių kaukę netaisyklingai, nesilaikančių atstumų... Žmonės labai pikti – gal jie psichologiškai neatlaiko buvimo namuose?
Išeina į viešumą, užduoda netikslingus klausimus prekybos vietose, lyg ieškotų kur išsilieti. Užuot pasivaikščioję palei upę, parkelyje ir sudeginę tą susikaupusią energiją, ieško kur ją išlieti sukeliant konfliktą. Natūralu, kitas žmogus gali atsakyti atgal – tai griauna visuomenę.
– Nors kasdien sulaukiame informacijos apie tūkstančius naujų patvirtintų koronaviruso atvejų, miršta vis jaunesni žmonės, atsiranda skeptikų, teigiančių, kad viruso nėra ir panašiai. Kaip manote, kodėl tokiu jautriu laiku atsiranda prieštaraujančiųjų?
– Nesu psichologė, čia gali būti žmogaus „aš“, didelis egocentrizmas – „aš geriau žinau, geriau suprantu, geriau nusimanau“, gali būti ir manymas „man nesvarbu, kaip kitiems bus“, galvojimas, kad „manęs tai neliečia“.
Gal žmonės nėra buvę ligoninėse, nesupranta, ką reiškia atsidurti gydymo įstaigoje? Gal būna laimingųjų, kuriems netenka būti poliklinikoje, ligoninėje, bet galbūt jūs esate viruso nešiotojas ir nežinodamas galite užkrėsti kitą žmogų.
O gal to kito žmogaus imunitetas silpnesnis? Tai yra galvojimas apie kitą asmenį. Mūsų daug – jeigu vienas apie kitą negalvosime, patys save sužlugdysime.
– Vis dėlto jeigu atsitinka taip, kad gatvėje sutinkame pažįstamą asmenį, kaip parodyti pagarbą žmogui, kai negalime tiesti rankos?
– Vertėtų nusilenkti iš tolo, sudėti rankas ar pridėti jas prie širdies. Lapkričio 29-ąją priėmiau sveikinimus gimimo dienos proga. Aš nešvenčiau – net tie, kurie atvažiavo, sveikinimus perdavė prie durų. Iškepiau pyragą, išviriau kavos, su viena drauge nuvažiavome į Valakampių pliažą.
Atsisėdome per atstumą, pabuvome, pasikalbėjome, prisiminėme, kada susipažinome. Galbūt norisi švęsti, vaikai nori apkabinti, bet reikia galvoti.
Aišku, atsiranda manančių, kad viskas galima, nežinau, aš ir mano aplinka laikomės rekomendacijų. Iš karto pasakau, kad į svečius neisiu, vis dėlto yra apribojimai, nesvarbu, jog yra manančių, kad patys neserga. Ir pati svečių nekviesiu šiuo metu.
– Dauguma dirba iš namų, dalykinius susitikimus taip pat tenka organizuoti naudojantis vaizdo platformomis. Į ką derėtų atkreipti dėmesį prieš jungiantis į virtualią diskusiją?
– Visų pirma reikia pagalvoti, kas bus matoma už jūsų nugaros. Pasižiūrėkite, kur krinta šviesos šaltinis. Kartais žmogus kalba, bet jeigu langas yra už nugaros, veidas atsiranda tamsoje. Tuomet galima naudoti šviestuvą – svarbu, kad veidas būtų apšviestas.
Svarbu susitarti su kitais namų gyventojais, šeimos nariais, draugais ar mylimaisiais, kad tuo metu nevaikščiotų fone, neleistų gyvūnų – būna visko.
Konferencija, susitikimas ar susirinkimas nėra kavos gėrimas, tad nederėtų siurbčioti gėrimų. Žinoma, jeigu pokalbis ilgas, tenka atsigaivinti vandeniu.
Kai kurie turi įprotį gerdami karštuosius gėrimus puodelyje laikyti šaukštelį, kuris kaskart daužosi. Atrodo, smulkmenos, bet reikėtų atkreipti dėmesį į įpročius.
Jeigu susitikimas dalykinio pobūdžio, derėtų vilkėti atitinkamais drabužiais, sportinį kostiumą vertėtų palikti. Nors namuose nederėtų vaikščioti su sportiniu kostiumu – juk galvojame apie namų interjerą, estetiką. Apranga gali būti laisvesnė, patogesnė, mažiau varžanti judesius, bet ruoštis prieš virtualų susitikimą turime ne mažiau atsakingai.
Primena rekomendacijas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena rekomendacijas dėl apsauginių kaukių dėvėjimo viešose erdvėse. Nosį ir burną dengiančios kaukės privalomos visiems asmenims nuo 6 metų. Išimtys taikomos:
- asmenims, kai jie sportuoja; aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams;
- paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke;
- neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį;
- už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu, išskyrus šeimos narius;
- vaikams, vyresniems nei 6 metai, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigose ir (ar) jų teritorijose netaikomas reikalavimas dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).
Kaukę būtina dėvėti apgyvendinimo vietų bendrojo naudojimo patalpose.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija.
