Mokslininkai skuba išrasti skiepus, IT specialistai kuria programėles, daugelio šalių vadovai įvedė karantiną. Tačiau visos šios pastangos liks bevaisės, jeigu visuomenė nebus sąmoninga, nesilaikys saugos reikalavimų, nebus vieninga ir nesistengs prisidėti, kad šį grėsmingą priešą kuo greičiau nugalėtume.
Paprastas būdas kuo greičiau sužinoti apie konkrečiam asmeniui iškilusią grėsmę užsikrėsti koronavirusu – naudojantis programėlėmis, pranešančiomis tai.
Lietuvoje jau veikia programėle „Korona Stop LT“ galėtų padėti sustabdyti viruso Covid-19 plitimą, tačiau ja naudoti turi didžioji dalis šalies gyventojų. O ir patys vartotojai turi būti atsakingi – susirgus pranešti, o gavus pranešimą, kad buvai arti koronavirusu sergančio žmogaus, saugoti save ir aplinkinius, neplatinti galimo užkrato.
Panašios programėlės naudojamos ir kitose Europos šalyse. Pagal jų parsisiuntimų skaičių pirmauja Suomija ir Airija, kurių kone pusė gyventojų naudojasi programėle, bei Portugalija ir Vokietija, iš kurių gyventojų beveik trečdalis jau įsidiegę programėles. Lietuvoje mobiliąją programėlę savo išmaniuosiuose telefonuose įsidiegė virš 100 tūkst. (virš 3 proc.) šalies gyventojų.
Apie tai, kodėl pandemijos metu žmonės elgiasi neatsakingai ir kas gali pakeisti jų elgesį, kalbamės su Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologe Dovile Bubniene ir psichoterapeutu Sauliumi Subačiumi.
– Vis dar nemaža dalis visuomenės laikosi skeptiškos nuomonės, kad Covid-19 virusas negrėsmingas ir nereikia imtis jokių saugos priemonių. Ar tokie žmonės nuomonę gali pakeisti?
Saulius: Norisi atkreipti dėmesį ir į tai, kad stresinėse situacijose reaguojame skirtingai. Vieni labiau linkę pulti, kiti bėgti, treti – sustingti. Tie, kurie linkę sustingti, greičiausiai užsilaikys neigimo stadijoje ilgiau.
Kitas svarbus dalykas yra ir tai, kad Covid-19 situacijoje atsiskleidžia tos mūsų sielos ir dvasios žaizdos, kurios normaliose gyvenimo sąlygose buvo nejuntamos.
Jeigu anksčiau žmogus pasaulį matė tiktai kaip pavojingą, tai pandemija gali išprovokuoti įkyrias mintis ir veiksmus (pvz., toks žmogus gali pradėti galvoti, kad kažkas tyčia nori jam pakenkti). Didelė tikimybė, kad jis užstrigs neigimo ar pykčio stadijose ir bus sunkiau adekvačiai vertinti situaciją.
Dovile: Nėra lengva keisti net ir vieno žmogaus nuomonę, ką jau kalbėti apie grupės ar dalies visuomenės nuomonę. Jei mes primygtinai brukame žmogui vieną nuomonę ir reikalaujame pripažinti, kad būtent ji yra teisinga, visada sulauksime pasipriešinimo. Ir nebūtinai pasipriešinimo pačiai nuomonei, bet greičiau – primygtiniam jos brukimui ir siekimui pripažinti ir laikyti vienintele teisinga.
Toks primygtinis ir vienpusis brukimas dažniausiai ir veda į pasipriešinimą, o gal net konfliktą. Tad, norėdami keisti žmogaus nuomonę, pirmiausia, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, turime pripažinti, kad jo nuomonė, žiūrint jo akimis, yra teisinga. Jo nuomonės smerkimas, atmetimas, nepriėmimas, priekaištai ir kaltinimai tokiu atveju tiktai pakenks.
– Kas gali daryti įtaką žmonių nuomonei?
Saulius: Kaip ir minėjau, tai kiekvieno žmogaus emocinė būsena, kuri priklauso nuo daugelio dalykų.
Įtaką taip pat daro tie žmonės, kuriais pasitikime. Vieni labiau įsiklausys į kunigo žodžius, kiti į šeimos gydytojo, treti – į kaimyno. Ir dažnai net nesusimąstome, kad mūsų nuomonės formuotojas net nėra tos srities specialistas.
Didžiausią įtaką turbūt daro tai, kad Covid-19 atsiranda mūsų aplinkos žmonių rate ir tampa sunku ignoruoti realybę. Pvz., draugas ar bendradarbis, kuriuo pasitikiu, pasidalina savo Covid-19 ligos patirtimi.
Dovilė: Mūsų nuomonę formuoja daugelis dalykų: tai ir turimos žinios, patirtis, požiūris, įsitikinimai ir vertybės. Taip pat autoritetingų asmenų pasisakymai. Žiniasklaidos indėlis. Nemenką įtaką nuomonei taip pat daro ir emocijos.
Kai kada kuo sunkesnes, dviprasmiškesnes emocijas kelia situacija, tuo labiau žmogaus psichika ginasi ir įvairiais būdais siekia išlaikyti pusiausvyrą. Tą, ko gero, matome dabar, kai po pavasarinio karantino sukelto šoko, kai kurie žmonės nuvertina ligos keliamą pavojų. Šiuo atveju, per didelis gąsdinimas turi priešingas pasekmes.
Vis tik, nepaisant to, kokią tvirtą nuomonę žmogus turi, nauji faktai, žinios ar patirtys gali daryti ir daro įtaką. Ir tai tampa dar labiau įmanoma, kai argumentus išsako autoritetas, tai yra, visuomenėje gerbiamas asmuo. Tikras lyderis. Ne formalus vadovas, o tas, kuris gerbiamas dėl savo pažiūrų, įsitikinimų, žodžių ir elgesio nuoseklumo.
Autoritetas yra tas, kuris prisiima atsakomybę už savo žodžius, elgesį, situaciją. Kaltinimai, pareiškimai, kad „žmonės atleido vadžias“ niekur nenuves. Tai girdėdami, mes nusiviliam, piktinamės.
– Ar artimųjų žmonių liga gali paskatinti permąstyti situaciją ir imtis labiau saugotis?
Dovilė: Be abejo. Artimo žmogaus liga, o jei dar sunki, jau yra patirtis. O patirtis nuomonę keičia. Bet pasikeitusi žmogaus nuomonė dar nebūtinai yra ir pasikeitęs elgesys.
Čia pavyzdžiu galima pateikti tai, kad dauguma rūkorių žino ir supranta, kad rūkymas kenkia, netgi turi realių pavyzdžių iš gyvenimo, bet patys rūko toliau. Tai yra, nekeičia savo elgesio.
Saulius: Artimo žmogaus liga radikaliai pakeičia situacijos matymą. Ligos akivaizdoje gana greitai susidėlioja vertybės.
– Kaip paskatinti žmones būti atsakingesnius, sąmoningesnius, vieningus?
Saulius: Covid-19 situacija leido labai aiškiai pamatyti mūsų visų pažeidžiamumą ir susietumą. Visi esame toje pačioje valtyje. Ir kito žmogaus gerovės ignoravimas atsigręžia prieš mus pačius.
Iškyla Biblijos žodžiai „Mylėk savo artimą kaip pats save“. Ir kaip aš galiu mylėti kitą, jei pats savęs nemyliu – kad ir nesaugodamas savo sveikatos? Nemanau, kad yra greitas šios nemeilės sau ar kitiems sprendimas.
Tačiau atviras kalbėjimas apie tai didina mūsų sąmoningumą. Kai kitas žmogus atvirai ir neįžeidžiančiai pasidalija su manimi, kaip aš savo elgesiu priverčiu jį pasijusti, man atsiranda galimybė į tai atsižvelgti ir koreguoti savo elgesį. Atvirumas sukuria artumo ir priklausymo jausmą.
Manau, kad emocinio intelekto svarbos populiarinimas ir skatinimas palaipsniui brandintų ir stiprintų mūsų visuomenę.
Dovilė: Man rodos, yra daug atsakingų, sąmoningų žmonių ir reikėtų to nepamiršti. Nepamiršti pagirti tuos, kurie išties saugo ir kitus, ir patys saugosi. O tokių tikrai yra labai daug. Ir jie gali būti lyderiai savo aplinkoje: darbovietėje, šeimoje, kitam kolektyve. Tik, pakartosiu, kad keičiant kitų nuomonę, svarbu ne įrodinėti savosios teisingumą.
Daug svarbiau yra sutikti su kito teise į savo nuomonę. Ir turint skirtingas nuomones, priimti vieningą sprendimą elgtis šiuo metu rekomenduojamu būdu – vengti susibūrimų, dėvėti kaukes ir visa kita. Taip, kaip darome ir nemažai kitų dalykų.
Pavyzdžiui, nors man niekada nebuvo įkandusi erkė, eidama į mišką aš visada stengiuosi apsipurkšti jas atbaidančiu skysčiu. Dėl visa ko. Turime mes Lietuvoje tokį gerą posakį – „Atsarga gėdos nedaro“. Ir dabar tas metas, kai šį posakį galime pritaikyti praktiškai.
Kita vertus, turime žinoti, jog negalime tikėtis šimtaprocentinio piliečių sąmoningumo. Kaip ir bet kuriuo atveju, bet kuriuo klausimu, vis tiek bus tokių, kurie abejingi aplinkai, tam, kas vyksta, nesilaiko taisyklių, nesirūpina kitais, o galbūt yra ir nepajėgūs to padaryti dėl tam tikrų asmenybės ar psichikos ypatumų. Darykime tai, ką galime padaryti patys.
– Ar naudojimasis „Korona Stop LT“ programėle padėtų sumažinti nerimą ir baimę užsikrėsti? Gal net atsipalaiduoti, žinant, kad apie grėsmę praneš programėlė?
Saulius: Sunku atsakyti į šį klausimą vienareikšmiškai. Teoriškai tai turėtų suteikti kontrolės ir saugumo jausmą. Bet, kaip ir minėjau, mes visi labai skirtingi.
Manau, kad kai kuriems nerimastingiems žmonėms, kurie ir taip perdėtai saugojasi, tai gali suveikti panašiai kaip nuolatinis TV žinių klausymasis apie gresiantį pavojų – nerimas gali peraugti ir į panikos atakas. O kitiems priešingai – suteiks saugumo ir ramybės jausmą.
Bet kuriuo atveju norisi pasidžiaugti atsiradusia nauja galimybe rinktis. Ir tik pats žmogus, išbandęs šią programėlę, galės atsakyti, ar tai jam naudinga, ar ne.
Dovilė: Manau, svarbu, kad žmonės nebūtų verčiami programėlę parsisiųsti. Kita vertus, ji bus veiksminga tik tada, kai kuo daugiau žmonių ją parsisiųs. Aš pati ją vakar jau parsisiunčiau. Aš noriu žinoti, jei turėjau galimą kontaktą su sergančiuoju, nes mano darbas yra su žmonėmis. Todėl, rūpindamasi ir jais, ir savo pagyvenusiais artimaisiais, noriu žinoti apie galimą riziką ir juos apsaugoti.
Daugiau informacijos apie programėlę „Korona Stop LT“:
- Programėlė leidžia efektyviai informuoti gyventojus, jeigu jie buvo šalia asmens, kuris serga Covid-19.
- Programėlė fiksuoja galimą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronavirusu, kontakto trukmę ir riziką, o ne vietą, kurioje yra žmogus.
- Programėlėje pranešęs, jog serga, žmogus savo tapatybės neatskleidžia, pranešimas – anoniminis, jokie privatūs duomenys nėra renkami.
- Programėlėje informacija apie užsikrėtimo Covid-19 riziką atnaujinama ne rečiau kaip kas 24 valandas.
- Naudojantis programėle būtina įjungti „Bluetooth“ ryšį.
- Programėlę galima nemokamai atsisiųsti iš „App Store“ arba „Google Play“ parduotuvių.
- Programėlės saugumą įvertino ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.
- Kuo daugiau žmonių diegsis šią naujovę, tuo greičiau pajusime jos naudą.
- Programėlė neveikia vadinamuosiuose mygtukiniuose mobiliuosiuose telefonuose ir gali neveikti senesnio modelio išmaniuosiuose telefonuose.
Daugiau informacijos apie programėlę „Korona Stop LT“: https://koronastop.lrv.lt/lt/programele
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija.
