Savigydos žala
Pasak migrena sergančiųjų asociacijos prezidentės Linos Stanevičiūtės, rugsėjį vykusios Migrenos žinomumo savaitės metu asociacija sulaukė labai daug laiškų ir žinučių, kuriose žmonės pasakojo savo istorijas ir bėdas.
„Iš jų pamatėme, kad žmonės, sergantys migrena, dažniausiai neturi oficialios diagnozės, t. y. jie patys savarankiškai sau nusistatę šią ligą. Mes norime pabrėžti, kad migrena nėra tiesiog paprastas galvos skausmas, net jeigu jis labai stiprus.
Migrena turi lydinčiųjų reiškinių ir, prieš diagnozuojant migreną, būtina atmesti visas kitas galimas ligas. Baisiausia, kad žmonės, patys sau nusistatę diagnozę, dar ir užsiima savigyda. Sulaukėme ne vieno kreipimosi su prašymu įsigyti konkrečių vaistų nuo migrenos, kurie yra receptiniai.
Deja, ne kiekvienas neurologas gali diagnozuoti migreną“, – teigė pašnekovė, pati praėjusi kryžiaus kelius, kol jai buvo diagnozuota migrena ir skirtas tinkamas gydymas.
Moteris, kadaise galvos skausmus kentusi net 18 dienų per mėnesį, atvirauja, kad jos migrena niekur nepasitraukė – priepuoliai ištinka ir dabar. Tačiau dabar ji žino, kaip juos valdyti, todėl neišsigąsta ir nepasimeta jiems prasidėjus. Tai jai užtikrina ne tik gerokai mažesnį priepuolių dažnį, bet ir normalų, kokybišką gyvenimą.
„Į mus kreipiasi žmonės, kurie sau nusistatę migrenos diagnozę net prieš 20 metų ir nieko daugiau nedaro, neieško kvalifikuotos pagalbos arba jos neradę tiesiog nuleido rankas. Todėl, užuot pasitikslinę savo diagnozę ir sudarę su gydytoju visapusišką migrenos gydymo planą, jie patys bando įvairiausius metodus – pradedant nereceptiniais vaistais nuo skausmo, baigiant netradiciniais, kartais absurdiškais, gydymo būdais.
Iš esmės jie tik bando malšinti pačius priepuolius, t. y. skausmą, bet netaiko jokio šios ligos prevencinio gydymo, kuris padėtų sumažinti priepuolių dažnį. Saujomis vartojami nuskausminieji savo ruožtu užsuka ydingą mechanizmą, sukeliantį dar daugiau priepuolių.
Taigi susidaro užburtas ratas, iš kurio ištrūkti pasidaro labai sunku, nes migrena tampa lėtine. O juk migrenos gydymas susideda iš dviejų dalių – priepuolių malšinimo ir jų dažnumo retinimo, ir abi šios dalys yra svarbios“, – tikino L. Stanevičiūtė.
Klaidingos informacijos – gausybė
Migrena sergančiųjų asociacijos prezidentės teigimu, dar viena didelė problema, kad labai daug klaidinančios informacijos apie migreną galima rasti socialiniuose tinkluose, kuriuose sergantieji dalinasi savo patirtimis ir išbandytais metodais.
Pavyzdžiui, kas nors pasigiria, kad nuo galvos skausmų jam padėjo koks nors žolelių preparatas, ir visi puola tą preparatą pirkti, pasiruošę už jį mokėti net ir didžiulę pinigų sumą. Arba kitas patikina, kad jam padėjo užkalbėtojas, ir visi lekia pas tą užkalbėtoją.
„Tokios diskusijos tarp sergančių žmonių iškreipia visą gydymo vaizdą. Žmonės ieško kokių nors greitų pagalbos būtų, užsiima saviveikla ir tiki kitų žmonių, visiškai nekvalifikuotų šioje srityje, patarimais, užuot ieškoję kvalifikuotos pagalbos. O tuo naudojasi įvairūs pseudospecialistai.
Esu pati mačiusi ne vieną skelbimą: „Migrena – ne liga, o gyvenimo būdas, kreipkitės į mane, aš žinau, kaip jums padėti, kad skausmai išnyktų“, – įspėjo pašnekovė.
Pasak statistikos, Lietuvoje per vienerius metus bent vieną migrenos priepuolį yra patyrę 18,8 proc. žmonių. Iš jų į gydytoją kreipėsi tik 26 proc. Iš jų specifinį, migrenos priepuoliui malšinti skirtą gydymą vartoja vos 3,4 proc., profilaktinį, priepuolių dažnumui retinti skirtą gydymą – 3,2 proc. pacientų. Tiek specifinio, tiek profilaktinio gydymo statistiniai skaičiai – vieni žemiausių Europoje.
Diagnostika šlubuoja
Teigiama, kad tik pusė sergančiųjų migrena žino savo diagnozę. Panašūs duomenys yra visame pasaulyje – migrena diagnozuojama labai prastai. JAV tyrimų duomenimis, atpažįstama tik apie 50 proc. migrenos atvejų, Europos duomenimis – apie 40 proc.
Kalbėti apie migrenos suvaldymą ypač svarbu todėl, kad migrena labiausiai paplitusi jaunų, darbingų 25–55 metų amžiaus žmonių grupėje. Migrenos stebėjimas ir simptomų fiksavimas gali padėti geriau suprasti savo būklę ir atsekti, kokie veiksniai ją sukelia bei kaip ilgai gali tęstis priepuolis.
Kuo geriau pats žmogus pažįsta savo ligą, tuo daugiau informacijos jis gali suteikti gydytojui, kad šis parinktų veiksmingiausią gydymą.
Migrenos gydymas – labai individualus. Pagal tai, kuriuo paros metu prasideda priepuolis, kaip greitai jis pasiekia savo piką, skiriami skirtingo stiprumo ir poveikio vaistai. Būtent todėl labai svarbus ilgalaikis paciento ir migreną išmanančio gydytojo bendradarbiavimas. Dauguma atvejų jis būna vaisingas – priepuoliai retėja ir trumpėja.
Visi, kurie skundžiasi dažnais galvos skausmais, antradienį, lapkričio 24 d. 18 val. kviečiami į nuotolinę Migrena sergančiųjų asociacijos organizuojamą transliaciją – klausimų ir atsakymų sesiją – „Facebook“ platformoje su viena geriausių Lietuvos specialistų migrenos srityje, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docente, Santaros klinikų neurologe dr. Kristina Ryliškiene.
