Lietuvoje koronaviruso pandemijos antroji banga sutampa ir su prasidedančiu gripo sezonu. Greta gripo visuomet grėsmę kelia ir pneumokokinė infekcija. Alergologė ir klinikinė imunologė, pulmonologė doc. dr. Audra Blažienė paaiškino – tiek šios dvi infekcijos, tiek koronavirusinė infekcija turi panašumų, bet nuo seniau žinomų apsisaugoti įmanoma, o dėl koronaviruso – kol kas nežinia.
„Visos trys infekcijos pažeidžia plaučius ir gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą. Negana to, tomis pačiomis ligomis lengviau užsikrečia tos pačios žmonių grupės: maži vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir rizikos grupės, pavyzdžiui, asmenys, kurie vartoja imunitetą slopinančius vaistus, tie kurie turi navikų, serga lėtinėmis kvėpavimo sistemos ar širdies ir kraujagyslių ligomis.
Koronaviruso sukeliama infekcija yra pati naujausia, apie kurią mes mažiausiai žinome. Su gripu ir pneumokokais pasaulis yra žymiai geriau susipažinęs ir tam turi gerai žinomas specifines prevencijos priemones – skiepus“, – pasakojo medikė.
Paprastai tariant, ir gripas, ir Covid-19 infekcija yra virusinės kilmės. Taigi asmenys susirgs virusiniu plaučių uždegimu. Tuo tarpu pneumokokai sukelia bakterinės kilmės plaučių uždegimą. Tačiau visais atvejais pasireikš panašūs simptomai.
„Pagal klinikinį vaizdą tos ligos labai panašios: visada bus karščiavimas, kosulys, gali pasireikšti dusulys, kuris yra būdingas netik koronavirusui bet ir gripui. Pneumokoku sergant gali būti kiek daugiau skrepliavimo.
Pneumonijai nustatyti visuomet naudojami radiologiniai metodai. Pneumokokinės infekcijos atvejų plaučių pažeidimai danžniau būna vienpusiai, apimantys kažkurią plaučių skiltį, bet gali apimti ir kelias. Gali pasireikšti pleuritas, dėl kurio skaudės šonus, susikaupti skysčių.
Virusinio plaučių uždegimo atveju dažniau pažeidžiami abu plaučiai. Pakitimai kiek kitokie.
Gripo ir COVID-19 atvejais pažeidžiami ir viršutiniai kvėpavimo takai. Gripo atveju neretai pasireiškia bronchų spazmai, nes pažeidžiamas kvėpavimo takų epitelis“, – apie infekcijų skirtumus pasakojo doc. A.Blažienė.
Ji perspėjo, kad visos išvardytos ligos bet kokiu atveju yra labai pavojingos, mat nuo virusų nėra 100 procentų efektyvių vaistų.
„Virusas įsiskverbia į ląstelę ir pradeda daugintis. Norint sunaikinti virusą – turi sunaikinti ląstelę. Priešvirusiniai vaistai paveikia virusą, kai jis nėra ląstelės viduje, užkerta kelią jo patekimui į ląsteles ir dauginimuisi. Susirgus gripu mes turime priešvirusinius vaistus, kurių efektyvumas yra įrodytas. Tačiau juos reikia paskirti ligos pradžioje, kad pasiektume gerą gydymo efektą. Todėl ir yra rekomendacija gydymą pradėti per dvi pirmąsias paras“, – perspėjo docentė.
Koronavirusas medikams ir mokslininkams dar ne taip gerai pažįstamas. Vakcina jau pakeliui, bet kodėl medikai skatina skiepytis nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos?
„Nes susirgę gripu ar pneumonija išsaugosime medicininius išteklius, kuriuos bus galima panaudoti kitiems tikslams, tarkime, koronavirusinės infekcijos gydymui. Gripo sezonas sutampa su antrąja koronaviruso banga, šaltuoju metu padaugėja ir pneumokokinių infekcijų.
Jei nuo gripo žmonės jau yra įpratę skiepytis ir skiepijasi gerokai daugiau, ypač šiemet, tai nuo pneumokoko skiepijamasi gerokai vangiau.
Pneumokokas yra viena svarbiausių tiek sergamumo, tiek mirtingumo nuo infekcinių ligų priežasčių pasaulyje. Nuo pneumokoko infekcijos kasmet Lietuvoje miršta apie 500 žmonių. 2019 metais 2 procentai jų buvo darbingo amžiaus žmonės“, – skaičius įvardijo A.Blažienė.
Higienos instituto duomenimis, gripu Lietuvoje per metus serga – apie 60 tūkst. žmonių, o miršta nuo 20 iki 30 žmonių. Mirties priežastimi labai dažnai įvardijamas ne pats gripas, o jo komplikacijos. O hospitalizacijų dėl pneumonijos skaičiuojama pakankamai daug. Per metus – apie 14 tūkst. Gydymas ligoninėje gali užtrukti apie dvi savaites.
„Pneumokokų sukeltas plaučių uždegimas gali būti antrinė infekcija, kaip gripo komplikacija. Daug žmonių yra pneumokokų nešiotojai. Mes su jais susigyvename ir jei jų nosiaryklėje yra mažai, jie mums nekenkia. Tačiau jei susergame virusinėmis ligomis, vartojame imunitetą slopinančius vaistus, žmogus tampa ne toks atsparus.
Maži vaikai nuo 40 iki 60 proc. yra pneumokokų nešiotojai. Tarp suaugusiųjų tokių yra tik 4-6 proc. Todėl ir sakoma, kad maži vaikai labai dažnai perneša infekciją vyresniems žmonėms. Trečdalį visų plaučių uždegimų sukelia pneumokokai. O virusai tik iki 10 proc.“, – sako imunologė.
Tiesa, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra pneumokoką įvardino kaip vieną iš 9 bakterijų, kurios kelia pavojų pasauliniu mastu dėl savo poveikio ir savo atsparumo antibiotikams. Kodėl bakterijos tampa atsparios?
„Turime vaistus, bet išgydyti galime ne visais atvejais, nes bakterijos gali tapti atsparios antibiotikams. Tai yra nemenka problema. Viena iš priežasčių – neracionalus vaistų vartojimas. Pavyzdžiui, penicilino grupės vaistams atsparių pneumokokų yra apie 16 proc. Todėl ir kalbama, kad reikia imtis prevencinių priemonių ir skiepytis.
Tuo labiau, kad šiuolaikinės vakcinos padeda įgyti ilgalaikį imunitetą ir yra saugios. Lietuvoje maži vaikai ir rizikos grupių suaugusieji yra skiepijami valstybės lėšomis nemokamai. Tuo būdu mažinamas sergamumas ir mirštamumas. Tokiu būdu reikia mažiau antibiotikų ir taip mažinamas atsparumo antibiotikams vystymasis“, – paaiškino gydytoja.
Ji akcentavo, kad 2018 metais atliktas tyrimas rodo, jog vyresni nei 70 metų pacientai, kurie buvo paskiepyti konjuguota pneumokoko vakcina, kuri padeda susidaryti ilgalaikiam imunitetui, 70 proc. rečiau sirgo sunkiomis pneumonijomis, dėl kurių reikėjo gydyti ligoninėse.
PSO savo rekomendacijose taip pat pažymi, kad vakcinacija turi būti tęsiama nepertraukiamai, jog žmonės pandemijos metu būtų apsaugoti nuo kitų ligų. Dvi vakcinos yra prioritetinės – sezoninio gripo ir pneumokoko.
