Kuomet derėtų susirūpinti dėl skausmo ir kur pirmiausia kreiptis papasakojo Santaros klinikų skausmo medicinos centro vedėjas Alfredas Vaitkus.
Kartais skausmo numalšinti neįmanoma
Specialistas pastebėjo, kad sunkiai kontroliuojamo, ilgai besitęsiančio skausmo priežastys būna labai įvairios.
„Pradžioje skausmas yra ūmus. Tai požymis, kad žmogus susirgo. Vėliau skausmas gali užsitęsti ir lydėti žmogų besigydant, o kartais net ir pasveikus“, – sakė gydytojas.
A.Vaitkus pastebi, kad tam tikrais atvejais nugalėti skausmą tiesiog neįmanoma.
„Yra ligos, kurios padaro pažeidimų, palieka pakitimus nervų sistemoje, mūsų kituose audiniuose, atramos, judėjimo sistemoje. Tokiu būdu visam gyvenimui liekantys pažeidimai gali lemti ilgai besitęsiantį skausmą“, – perspėjo specialistas.
Žinoma, tai nereiškia, kad likusį gyvenimą teks praleisti agonijoje. Šiuolaikinė medicina rado nemažai sprendimų, kaip skausmą geriau kontroliuoti.
Kaip patekti į skausmo medicinos centrą?
Jeigu matote, kad situacija kelia nerimą, skausmai neturi labai aiškios priežasties, kaip ir visų susirgimų atveju kreipiatės į savo šeimos gydytoją. Jis sprendžia, ar situacija pavojinga, nustato prognozę, išskiria skausmo priežastis, jeigu reikia paskiria tam tikrą režimą ar gydymą.
Jeigu šeimos gydytojui kyla neaiškumų, jis paprastai nusiųs jus pas gydytoją specialistą, kuris patiklins ligos, jo sukeliamo skausmo priežastis. Tai būtų antrasis etapas.
Jeigu skausmo situacijos gydytojui specialistui nepavyksta sukontroliuoti, tuomet jis ir sprendžia, ar tikslinga pacientą siųsti į skausmo gydymo skyrių. Reikia nueiti tam tikrą kelią, kad būtų tikslinga kreiptis į skausmo gydymo specialistus.
Svarbu žinoti, kad skausmo klinikas šiandien galima rasti daugelyje didesnių šallies miestų.
Ar reikia specialiai ruoštis konsultacijai skausmo klinikoje?
Dažnai pacientai teiraujasi, ar reikia pasiruošti. Jie domisi, gali prieš vizitą pavalgyti, išgerti savo įprastus vaistus, ar nereikia atsivežti savo daiktų, pižamos, pavyzdžiui. Iš tikrųjų, reikia tęsti įprastinį kasdienį gyvenimą, toliau vartoti kasdienius vaistus, valgyti, gerti galima ir reikia.
Svarbu pasiruošti papasakoti gydytojui apie savo skausmą. Dažnai pacientai į tai skeptiškai žiūri ir mums išsiaiškinti gydymo taktiką pritrūksta informacijos. Reikia pasiruošti kalbėti. Tinkamai apibūdinę savo pojūčius padėsite gydytojui parinkti tinkamą gydymo planą.
Į skausmo centrą atvykęs žmogus nėra guldomas į ligoninę. Po konsultacijos jis paleidžiamas namo.
Kokie gydymo būdai?
Pagrindinis taikomas gydymas – mažai invazinės procedūros, skirtos skausmo kontrolės pagerinimui. Daugelio procedūrų metu naudojame vaistus. Dažniausiai tai yra vietiniai anestetikai, priešuždegiminiai hormonai. Tai pakankamai paprasti vaistai, bet duoda puikų gydomąjį efektą.
Kiek laiko po procedūros neskaudės?
Sudėtinga į tai atsakyti. Kiekvieno paciento liga ir jo patiriamas skausmas yra individualūs. Todėl nuspėti reakciją į gydymą yra nepaprastai sunku. Gydymo eigoje efektas bus matomas ir tik vėliau bus galima prognozuoti. Iš anksto nuspėti gydymo rezultatą yra be galo sunku.
Kaip elgtis po procedūros?
Paprastai režimą po procedūros paaiškina gydytojas. Bendras principas, kad procedūros dieną nerekomenduojama atlikti fizinių veiksmų, kurie apkrautų stuburą, ar kitas vietas, kur jaučiamas skausmas. Kitą dieną jau galima sugrįžti prie įprastų veiklų.
Ne paslaptis, kad 90 proc. Mūsų pacientų skausmai susiję su atramos judėjimo sistema. Tai yra stuburo ir sąnarių lėtinės, degenaracinės ligos. Jų paūmėjimą išprovokuoja neteisingi judesiai: perkrovimas arba ilgalaikė statinė padėtis. Mėgstu pabrėžti, kad pacientas gali padėti sau. Jis turi suprasti, ką daro blogai, vengti šių veiksmų. Kiekvienas žmogus turėtų jausti savo ribą, kiek jis gali lenktis, kokius svorius kilnoti.
Kodėl kaskart pas Jus atvykus reikia pildyti vis tą pačią anketą?
Anketos ir klausinėjimai yra vieni iš pagrindinių skausmo diagnostikos įrankių. Skausmas – tai subjektyvus žmogaus patyriminis dalykas, jis nėra proporcingas žmogaus patirtiems pažeidimams.
Klininkiniai tyrimai tik suteikia mums užuominą, kur žmogui gali skaudėti, bet neparodo paciento realaus skausmo. Todėl tenka daug bendrauti, daug klausinėti, užduoti pakartotinius klausimus.
Patogiausias būdas apklausti – anketa. Jų pildymas visame pasaulyje naudojama praktika, žmogus gali atsistėti, apgalvotai atsakyti, pastebi, kas gydytojui svarbu.
Kokių mitų apie skausmą pastebėjote?
Būna tėvai sako: „vaikeli, pakentėk, praeis„ tėvai moko skausmo patirties, kas yra vienas iš faktorių, lemiančių, kaip žmogus suaugęs reaguos į skausmą. Matome didelių kultūrinių skirtumų. Net klinikiniais tyrimais įrodyta, kad skirtingų šalių žmonės nevienodai reaguoja į skausmą, nevienodai kreipiasi į gydytojus.
Tačiau atvejais, kai skausmas progresuoja toks patarimas nėra geras. Tai ženklas apie kažkokią ligą ir tuomet kentėti nereiktų.
Skausmas išderina gyvenimą. Jeigu negali susikaupti, negali dirbti, bendrauti, atlikti savo pareigų, nublanksta galimybės džiaugtis gyvenimu, užsiimti mėgiamom veiklom.
Koks yra tobulas pacientas?
Tas, kuris gerai komunikuoja ir nevengia aiškiai atsakyti į klausimus. Tai, kas svarbiausia gydytojui norint parinkti ir pritaikyti tinkamiausią gydymą.
